Pastaruoju metu galima išgirsti teiginius, jog Lietuvoje kaip niekad trūksta ryškių politinių asmenybių, žmonių, išsiskiriančių iš kitų savo lyderystės bruožais, mokėjimu rasti kompromisus bei paprastumu bendraujant su eiliniais piliečiais. Neretai politiniais lyderiais vadinami tiesiog politinių partijų ar frakcijų vadovai, t.y., lyderystė nustatoma ne pagal asmeninius bruožus ir gebėjimus, o pagal užimamas pareigas. Tačiau vadovavimas toli gražu nėra tapatus lyderystei.
Viena iš priežasčių, kodėl matome politinių lyderių stoką, yra stagnacija partijų rinkiminiuose sąrašuose bei valdymo organuose. Naujiems veidams nelengva iškilti, kai dažniausiai jie savo partiečių reitinguojami tokiose pozicijose, iš kurių labai sunku patekti į renkamus postus. Kalbant apie dabartinį Seimą, rastume ne vieną narį, 2012 m. pradėjusį dirbti šeštą kadenciją, o ką jau kalbėti apie išrinktus 5 ar 4 kartus. Ar dažnai iš parlamento veteranų išgirstame naujų problemų sprendimo metodų, originalių idėjų? Čia jau galima pastebėti paradoksą - dauguma piliečių Seimu nepasitiki, bet pastoviai balsuoja už tas pačias partijas ir tuos pačius veikėjus.
Kita priežastis – jaunoje valstybėje nauji lyderiai dar nespėjo atsiskleisti. Tikrasis politinis elitas, profesoriaus B. Kuzmicko teigimu, susidaro per ilgą istorinę evoliuciją. Juk tarybiniais laikais kolektyvas buvo vaizduojamas daug pranašesnis už individus. O pavieniams asmenims vis dar sunku iškilti virš kitų, net ir turint lyderystės bruožų. Be to, lietuviškosios partijos dar tik bando atrasti savo tikrąjį veidą. Šiuo metu mūsų šalyje jų registruota per 40. Neskaičiuojant keleto pagrindinių gilias tradicijas ir stiprias ideologijas turinčių politinių organizacijų, didžioji dalis likusių nėra pastovios – t.y., išnyksta, atsikuria, susijungia su kitomis ir pan.
Mano nuomone, politinis lyderis - tai žmogus, nebijantis prisiimti atsakomybės, nesislepiantis už partiečių nugaros, turintis tvirtą nuomonę bei galintis savo įsitikinimus ginti argumentuotai (o ne lakstydamas po Seimo posėdžių salę su skylėtais džinsais rankoje). Taip pat siūlantis naujas idėjas, skatinantis inovacijas įvairiose srityse, o ne plaukiantis pasroviui.
Kada tokių, tikrų politinių lyderių, bus dauguma valdžioje? Tada, kai patys pakeisime savo požiūrį. Kai sugebėsime ne tik išgirsti skambius lozungus, bet ir suprasti, kas už jų slypi. Kai remsimės ne tik įvaizdžiu (gražus/negražus), bet ir realiai nuveiktais darbais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!