Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA), bendradarbiaudama su Rosa Luxemburg fondu, neseniai organizavo nuotolinę konferenciją „Ar LGBT+ liks parlamentinės politikos paraštėse?“. Joje žmogaus teisių aktyvistai diskutavo LGBT+ bendruomenei aktualiais klausimais. Ypač susirūpinta Seimo neveiksnumu su LGBT+ teisėmis susijusiais klausimais.
Seime – LGBT+ teisių žiema
„Kiek įmanomas LGBT+ pavasaris Seime?“, – klausė politologas Mindaugas Kluonis. Anot jo, LGBT pavasario terminas panaudotas ne šiaip sau. „Taip yra todėl, kad šiuo metu Seime LGBT+ teisės yra įšalusios, – pakomentavo politologas. – Juntama netgi žiema, kuomet visiškai nieko nevyksta įstatymų leidybos srityje.“
M. Kluonis priminė, kad TJA 2016–2017 metais pristatė politinių partijų LGBT+ indeksą, kuriuo matavo Seimo narių ir frakcijų veiklą LGBT+ žmonių atžvilgiu. Indeksas buvo sudarytas iš pateiktų įstatymų projektų skaičiaus, balsavimų už šiuos įstatymus, pasisakymų Seimo pasėdžiuose. Toks indeksas, anot M. Kluonio, leido realiai vertinti partijų veiklą ir patikrinti, ar sąžiningai vykdomi duoti pažadai.
„Toks indeksas leido įvertinti, kurie politikai yra draugiški, o kurie priešiški LGBT+ bendruomenei. Pagrindinės LGBT+ draugiškos partijos 2012–2017 metais buvo Lietuvos liberalų sąjūdis (LRLS) ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Šių partijų nariai teikė ir balsavo už LGBT+ žmonėms palankius įstatymų projektus, nerėmė homofobiškų projektų. Kitų partijų nariai, deja, elgėsi atvirkščiai“, – pastebėjo politologas.
Nuo 2017-ųjų tokio indekso naudoti tiesiog nėra prasmės, nes Seime nebuvo pateikta jokių su LGBT+ susijusių įstatymų projektų, nusivylimo pastarųjų metų Seimo darbu neslėpė M. Kluonis. „Net balsavimų jokių nebuvo, kurie būtų susiję su LGBT+ teisėmis, – akcentavo jis. – Po audringo 2012–2016 metų laikotarpio, kuomet netrūko tiek pozityvių, tiek ir negatyvių projektų, siekiančių LGBT+ situaciją pagerinti arba pabloginti, nuo 2018-ųjų LGBT+ teisės tarsi įšalo – Seime neteikiamos nei teigiamos, nei neigiamos iniciatyvos.“
Proveržis – teismuose
Smarkus proveržis įvyko tik praėjusiais metais šalies teismuose, pridūrė politologas: „2019 m. Konstitucinis teismas nurodė, kad Konstitucijoje šeimos sąvoka yra neutrali lyties atžvilgiu ir pagal Konstituciją neleidžiama diskriminacija ne tik dėl seksualinės orientacijos, bet ir dėl lytinės tapatybės.
Šiais metais ir Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) priėmė sprendimą, kuriame pripažino, kad Lietuvos teisėsaugos institucijos netinkamai kovoja su neapykantos kurstymu LGBT+ žmonių atžvilgiu. Generalinis prokuroras atnaujino neapykantos nusikaltimų tyrimo rekomendacijas.
Taip pat teismai nurodė pakeisti per 20 translyčių žmonių asmens dokumentus. Sveikatos apsaugos ir teisingumo ministrai pernai ir šiemet panaikino teisės normas, draudusias translyčiams žmonėms dirbti teisėjais, advokatais, notarais ar antstoliais“, – dėstė M. Kluonis ir pridurė, kad Seime tokio proveržio nesulaukta, atvirkščiai – įtvirtinta, kad vaiką įsivaikinti gali tik priešingų lyčių asmenų šeima.
Koncentruojasi į vieną partiją
Anot M. Kluonio, politikai labai gerai suvokia LGBT+ balsų per rinkimus teikiamą naudą, tačiau, pastebi jis, suvokiama ir keliama tokių balsų grėsmė. „Į LGBT+ balsus taikosi tos partijos, kurios yra populiarios miestuose, remiasi jaunesniu elektoratu ir suvokia, kad esant didelei homofobiškų partijų pasiūlai, nehomofobiška partija yra išskirtinė. Tokių partijų yra nedaug. Tai daro jas patrauklias LGBT+ žmonėms.
Tačiau lygiai taip pat partijos suvokia, kad LGBT+ balsai gali kelti ir grėsmę, mat atstums kitas, konservatyvesnes, rinkėjų grupes, kurios, ko gero, sudarytų du trečdalius visų rinkėjų šiuo metu“, – atkreipė dėmesį M. Kluonis.
Artėjantys Seimo rinkimai, anot M. Kluonio, nuo 2012-ųjų ir 2016-ųjų rinkimų skirsis tuo, kad LRLS ir LSDP aktyviai nesiekia LGBT+ balsų. „Galima matyti tam tikrą tendenciją palikti LGBT+ žmonių balsus vienai partijai – Laisvės partijai (LP), – konferencijoje pastebėjo politologas. – Nė viena partija neketina tiek pažadėti, kiek žada Laisvės partija, tad ir nematoma prasmės su ja konkuruoti tų pažadų lygmenyje.“
Įkvepiantis M. A. Pavilionienės pavyzdys
Politologas pabrėžė, kad toks susikoncentravimas į vieną partiją nėra geras LGBT+ teisių užtikrinimui. Anot jo, jei progresyvūs balsai susikoncentruoja į vieną partiją daugpartinėje sistemoje, tai reiškia, kad kitose partijose gali būti išrinkta mažiau progresyvių žmonių.
„Didesnes galimybes ten turės konservatyvesni politikai, – neabejoja M. Kluonis. – Rizikuojama, kad progresyvūs politikai, tuo atveju, jei LP patektų į Seimą, susikoncentruotų mažoje, septynių-aštuonių, žmonių frakcijoje, kuri neturėtų pakankamos galios išjudinti kokius nors įstatymų pakeitimus.“
Tokioje situacijoje LGBT+ teisės būtų įšaldytos ir karantinuotos dar ketveriems metams, nuogąstauja M. Kluonis. Pasak jo, gresia ir dar vienas pavojus, jei LGBT+ balsai bus sukoncentruoti tik į vieną politinę jėgą:
„Gali susiformuoti tokia LGBT+ rinkimų akcija-kitokių šeimų sąjunga, – šaržuodamas Lietuvos lenkų rinkimų akciją-Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) kalbėjo politologas. – Nors šiai partijai ir pavyksta patekti į Seimą ir netgi būti valdančiosiose daugumose, tačiau, pavyzdžiui, proveržio dėl lenkiškų raidžių rašymo šiai politinei jėgai niekaip nepavyksta pasiekti.“
Politologas akcentavo ir reitingavimo svarbą. Kaip sėkmingą pavyzdį jis nurodė Marijos Aušrinės Pavilionienės šuolį LSDP sąraše. „Rekomenduotina LGBT+ teises palaikančius politikus reitinguoti iš žemesnių vietų. Puikus to pavyzdys yra 2008 metų M. A. Pavilionienės šuolis iš 67 į 15 vietą sąraše. Tai prisidėjo prie to, kad LSDP nariai vėlesnius ketverius metus nepalaikė ir nepriėmė neigiamų iniciatyvų, nukreiptų prieš LGBT“, – diskusijoje „Ar LGBT+ liks parlamentinės politikos paraštėse?“ sakė politologas Mindaugas Kluonis.