Dėdė mokė vairuoti su „Moskvič“, o po to su „Žiguliu“. Iki oficialių mokslų pradžios buvau jau taip įgudęs valdyti žiguliuką, kad man patikėdavo vakare visus statybininkus parvežti namo ir automobilį savarankiškai nuvaryti ir pastatyti į garažą, o ryte surinkti vyrus ir pristatyti į darbą.
Vėliau mokykloje (gal 11 klasėje) prasidėjo C kategorijos automobilizmo pamokos (tais laikais dar prirašydavo formuluotę „3 klasės vairuotojas-profesionalas) vairuotojo pažymėjimui gauti.
Per pirmą teorijos pamoką mums buvo maloniai pareikšta, kad šalia C kategorijos suteiks ir B kategoriją!
Taigi prasidėjo oficialūs mokslai: KET studijavimas (baudas irgi „kalėm“), teorija (visa sunkvežimio sandara iki smulkmenų) ir praktika, kurią sudarė dvi dalys:
a) oficiali – vairavimas (atsinešti reikėjo arba benzino, arba talonų benzinui arba pinigų benzinui);
b) neoficiali – sunkvežimio „techninės dalies studijavimas“.
Apie „B“ dalį plačiau: mokykla iš melioracijos organizacijos gavo sunkvežimį „GAZ-52“, kurį mes, mokiniai, turėjom susirinkti tiesiogine prasme. Pradėjo nuo rėmo šveitimo ir paruošimo dažymui ir to, kad gaziką pažadinome.
Kai sunkvežimis buvo baigtas, prasidėjo vairavimo pamokos. Buvo sukalta būda, į kurią sėsdavo 15 bernų, ir važiuodavom 15 km į rajono centrą, kur vykdavo teoriniai užsiėmimai. Aišku, vairuodavom mes, o mokytojas snausdavo, jei žinodavo, kad vairas „patyrusiose“ rankose. Tiesa, vieną kartą mokytojas buvo priverstas imtis nestandartinių veiksmų ir metodikos, kai mokinys nepataikė įsukti į vartus ir vos neįlėkė su sunkvežimiu, pilnu „vairuotojų“, į vartų stulpą.
Mokytojas staigiai paspaudė stabdžius (mes visi rėžėmės į būdos sieną) ir taip pat staigiai užvažiavo būsimam 3 klasės profesionalui- vairuotojui per ausį (šiais laikais mokytojui tai būtų paskutinė pamoka).
Smagiausia dalis buvo egzaminas. Kas mokėsi daugiau vairuoti, kas mažiau, bet išlaikė visi. Nes egzaminuotojas, milicininkas, labai neturėjo laiko. Vienam „profui“ per egzaminą teko nuvažiuoti 100 metrų tiesiąja.
Tiek to pasakojimo ir būtų, jei nebūtume norėję reikėję laikyti A kategorijos. O jai gauti milicininkas liepė atsivaryti motociklą. Deja, tokiai užduočiai tą dieną mes buvom nepasiruošę. Teko A kategoriją laikyti po 2 mėnesių ir tada jau galėjom rinktis nuo „Java“ iki „Minsk“. Ir milicininkui buvo giliai nusispjaut, kad tuos motociklus atsivarė A kategorijos neturintys.
Buvo tada 1991 m. balandis, o man dar nebuvo suėję 18 metų, bet jau buvau 3 klasės vairuotojas-profesionalas. Tiesa, legaliai vairuoti galėjau tik su teisę vairuoti turinčiu suaugusiu asmeniu.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norinčius pasidalyti savo patirtimi po vairavimo pamokų, kviečiame rašyti el. paštu pilieciai@delfi.lt.