Ne vieną Lietuvoje tikriausiai šokiravo neįprasta premjero dovana Sveikatos apsaugos ministrui – vardinis ginklas. Nepasakyčiau, kad medikų bendruomenė buvo labai nustebinta.
Medikų jau niekuo nustebinti neįmanoma, bet visi pripažino, kad dovana tikrai originali, nes neteko girdėti, kad kur nors pasaulyje sveikatos ministras būtų apdovanotas pistoletu. Taip perspjovėm net Putiną ir Lukašenką.
O ir mūsų ministrui tokia dovana tikrai savalaikė. Matomai, kad galėtų gintis, jei nepatenkinti naująja vaistų politika pacientai sugalvotų šturmuoti Sveikatos apsaugos ministeriją. O gal kad atgrasytų nuo protestų medikus, kurie dar negauna žadėtų priedų? Ar įstaigų vadovus, kurie aiškina, kad dėl ministerijos kaltės negali pakelti algų, nes pinigai buvo panaudoti nupirkti apsaugos priemonėms prieš koronavirusą, o žadėtų kompensacijų iš ministerijos taip dar negavo?
Na, manyčiau, kai tavo kišenėje pistoletas, visi oponentai turėtų prikąsti savo liežuvius. Ypač prieš rinkimus. Beje, asmeniškai ir aš nutariau ministerijoje bent jau iki rinkimų nesilankyti – dėl viso pikto.
Juk dar gerai prisimenu, kad išsiskyrus mūsų nuomonėms gerbiamas ministras pasiūlė man iššokti iš dvylikto aukšto – žinia buvo ištransliuota oficialiai, nuskambėjo TV ekrane. Tas poelgis tikrai buvo ženkliai neadekvatus. Įdomu, ką pasakytų Lietuvos psichiatrai – ar toks žmogus gali turėti ginklą?
Bet apie ką mes čia kalbame. Juk jau girdime valstiečių balsų chorą, giedantį, kad ministrui asmeninis ginklas įteiktas už ypatingus nuopelnus kovoje prieš koronavirusą.
Tikra teisybė. Juk mes, kaip visuomet, esame Europoje išskirtiniai – ir geriausiai kovojame prieš koronavirusą, ir daugiausiai geriame, ir politikuojame. Net ir mano kaimo kaimynė, atėjusi pasikonsultuoti dėl vaistų, pareiškė, kad visos kaimo bobutės dabar už Verygą, nes jis, mūsų angelėlis, taip rūpinasi visais, nuo tų nervų net nupliko. O mes, daktarai, turėtume džiaugtis tokiu ministru, ne jį kritikuoti.
Ką gi, jeigu net beždžionę tris kartus per dieną rodytų per visas televizijas, neabejoju, kad bobučių numylėtinė lengvai patektų į Seimą. Nieko nepadarysi – jau prieš tūkstančius metų rašė, kad „Numerus stultorum infinitus est“ (kvailių skaičius yra begalinis). Deja, per tūkstančius metų niekas taip ir nepasikeitė.
O dabar jau kalbėkime faktais, už ką Lietuvos žmonės ir medikai turėtų būti dėkingi Aurelijui Verygai.
Tikriausiai turime padėkoti už tai, kad mums visiems sveikatos apsaugos ministerijos vadovai begėdiškai melavo, jog esame geriausiai pasiruošę, turime visus reikiamus šaliai apsaugos priemonių ir diagnostinių testų koronavirusui nustatyti rezervus. Juk dauguma tuo šventai patikėjo.
O realiai pasirodė, kad į kovą su COVID-19 medikai stojo vos ne basi ir nuogi, dėl ko, palyginti su kitomis šalimis, turėjome didžiulį užsikrėtusio medicinos personalo procentą, buvo laikinai uždaromos net gydymo įstaigos.
Labai ačiū, kad tuo kritiniu momentu padėjo privataus kapitalo atstovai, „Laisvės televizija“, Vilniaus miesto savivaldybė, kai kurie politikai bei daugybė eilinių Lietuvos žmonių.
Lietuvos medikai tikrai neužmirš, kad ministeriją vos ne prievartauti reikėjo, jog pagaliau būtų bent kiek išjudintas testavimas dėl koronaviruso, pradėtos taikyti adekvačios užsikrėtusių ar galimai kontaktavusių su užsikrėtusiais izoliacijos priemonės, pradėtas gaminti dezinfekcinis skystis, visuotinai pradėtos naudoti kaukės ir panašiai.
Bet, pasirodo, ministerija savo darbą visuomet vertino tik labai gerai, todėl be jokios sąžinės graužaties visai ministerijos vadovybei algos buvo padidintos net 1000 eurų. Institucijos ir asmenys, kurie koronaviruso pandemijos metu bandė žadinti ministeriją iš letargo miego ir rodė aktyvumą, buvo kritikuojami ar net baudžiami.
Vilniaus savivaldybė už parodytą aktyvumą buvo paduota į teismą. Gabrieliui Ladsbergiui dar dabar tenka aiškintis, kodėl partija nupirko ir perdavė medikams apsaugos priemones. Tikriausiai visi gerai atsimena skandalą, susijusi su e-medicina, kada, užpilus serverius, 8 paras nebuvo prieigos prie elektroninėje erdvėje esančių medicininių įrašų, neįmanoma buvo išrašyti kompensuojamų vaistų, o gydytojams teko kasdien po kelias valandas dirbti papildomai. Ar gali būti dar ekstremalesnė situacija?
Tuo tarpu ekstremalių situacijų valdymo centro „generolas“ Veryga sėkmingai ilsėjosi užsienyje. Tenka pripažinti, kad koronaviruso pandemija kai kam tapo galimybe užsidirbti didžiulius pinigus. Buvo staigiai pakeisti įstatymai, dėl ko atpuolė reikalavimas skelbti konkursus pirkimams, pirkti už mažiausią kainą ir t.t.
Jau nekalbant apie tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija, nepaskaičiavusi realių poreikių pripirko to, kas dabar dūla sandėliuose, bet, manyčiau, kur kas didesnė blogybė, kad dauguma prekių pirkta už kur kas didesnę kainą nei tuo metu buvo siūloma rinkoje. Dabar tuo domisi atitinkamos institucijos.
Gal jau greitai sulauksime paaiškinimo, kodėl už plaučių ventiliavimo aparatus buvo permokėta dvigubai, kodėl už greituosius testus vienai įmonei buvo sumokėta net 6 milijonai eurų, kai kita įmonė už tuos pačius testus prašė tik 2 milijonų eurų? Nenoriu minėti visų pavyzdžių. Jų tikrai daug. Ir kaip visuomet, Veryga nieko nematė, nieko nežinojo, nieko negirdėjo.
Tikrai padėkokime ministrui, kad jis toks doras, juk vogė kiti, o visuomet kalta tik bloga aplinka. O Veryga tikrai turėtų padėkoti koronavirusui, nes iš paties blogiausio ministro, kuris turėjo bent jau tris būti atstatydintas, o taip pat ir iš vieno labiausiai nemėgstamų politikų, jis tapo televizijos žvaigžde, kurios reitingai šovė į dangų.
Juk iš televizijos ekranų per visus kanalus kasdien matėm ministrą su paslaptingąja Monos Lizos šypsena. Kaip bebūtų, aš tikrai žinau, kad mano kaimo bobutės – už Verygą. Ir man kyla negeras įtarimas, kad tokių bobučių mūsų Lietuvoje gali būti labai daug. Gaila, žmonija per tūkstančius metų nepasikeitė. Nieko nepadarysi – numerus stultorum infinitus est.