Manau, suprantate, kad dar šis mažų pūkuotukų penketukas jau viršija mūsų fizines galimybes. Dėkui Nemenčinės veterinarei, kuri padėjo specialiu maistu.
Na, ką darysi, reikia suktis iš padėties. Skambinu į beglobis.com, nes jau šešerius metus visa šeima skiriame jiems 2 proc. paramą. Tai visiškai nesudomina prieglaudos direktorės, kuri net neišklausiusi nutraukia mane pareikšdama, kad vietų nėra. Valio. Kaip šlapiu skuduru per veidą.
Skambinu dar į keletą prieglaudų. Niekas net ragelio nekelia. Sąraše lieka „Tautmilės prieglaudėlė“. Ragelyje išgirstu – alio. Dėkui Dievui, bent atsiliepė. Paaiškinu situaciją. Mergina supratingai pritaria, paprašo atsiųsti kačiukų nuotraukas, paaiškina, kad jie baigia tvarkytis po maro protrūkio ir pirmadienį, na, vėliausiai antradienį, tikrai priims kačiukus.
Šaunu. Sėdžiu patenkintas. Sekmadienį gaunu el. laišką su klausimu, kaip sekasi dovanoti kačiukus. Sukirba negera mintis. Atrašau, jog sekasi niekaip, nes prisižadėjot priglausti. Jokio atsakymo. Pirmadienį skambinamės į „Tautmilę“. Gana nemaloniai esame apšaukiami ir... Ir tiek.
Vienoje prieglaudoje pasiūlo tiesiog paleisti tuos kačiukus kur nors. Kitur pareikalauja nukirminti ir paskiepyti. Dar kiti prašo jų nuotraukų ir gali jas patalpinti savo puslapiuose.
Fantastika. Šimtai prieglaudų, šimtai paramos prašytojų, o kai atsiranda reikalas, visi mauna į krūmus. Nenorom kyla klausimas, ar nebus čia tiesiog verslas, o ne prieglaudos?
Tikrai neišmanau, ką daryti su tais pūkučiais. Jie dar visai maži, bet valgo patys, geria patys ir į kraikutį eina patys. Visa laimė, jie dar nesupranta, kad yra nereikalingi šiam pasauliui.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.
Beglobis.com vadovės Danutės Navickienės komentaras:
„Pas mus yra labai daug kačiukų ir žmogui, greičiausiai, taip ir buvo paaiškinta. Kreipimųsi gauname labai daug, per dieną sulaukiame mažiausiai penkių skambučių. Dažniausiai prašome žmonių pagalbos. Žmonėms atrodo, kad prieglaudos yra stebuklinga vieta ir visus turi sutalpinti – taip nėra. Kuo daugiau mažų kačiukų – tuo greičiau prasideda maras, plinta ligos. Mes pernai neėmėme nei vieno neskiepyto kačiuko. Mes kreipiamės į žmogų ir prašome palaikyti pas save kačiuką laikinai. Mes aprūpiname maistu, kraiku. Per tą laiką dedame skelbimus, kačiukus dovanojame, juos nukirminame, paskiepijame, ir jei jau per tą laiką kačiuko nepavyksta padovanoti, priimame jį į prieglaudą. Nes kačiukų mirtingumas prieglaudose, kurios priima visus be išimties, yra labai aukštas. Viena vada gali atsinešti marą ir tada gali išmirti visi kačiukai. Pas mus taip yra buvę, todėl dabar labai stengiamės nepriimti neskiepytų kačiukų. Jei paskambinę žmonės negali pas save laikinai pagloboti kačiukų, prašome nuotraukų, dedame skelbimus ir ieškome, kas galėtų juos prižiūrėti bent laikinai.
Tokių atvejų kaip šis yra daug, bet žmonės nepasidomi, nesupranta. Gaila, bet taip yra. Būtų gerai, kad tie skiriami du procentai nuo gyventojų pajamų galėtų užtikrinti, kad kačiukai prieglaudoje nemirs.“
„Tautmilės prieglaudėlės“ komentaras:
„Pas mus tikrai sudėtinga situacija su gyvūnų kiekiais. Tai, kad paklausėm, ar padovanotas nors vienas kačiukas, yra normalu, nes mūsų tikslas yra, kad pas mus jų atsidurtų kuo mažiau. Žmogus mūsų klausė, kada gali atvežti kačiukus, bet juk tam ir prašome dėti skelbimus, gal per tą laiką nors vienas kačiukas ras namus. Juo labiau nenorėjome priimti daug, nes pas mus buvo maro protrūkis, visa tai žmogui paaiškinau. Toks jausmas, kad kuo daugiau darai, tuo daugiau gauni per galvą. Vilniuje šiuo metu turim 49 kačiukus, jie yra maži, jų priežiūra sudėtinga. Kaime šiuo metu yra kačiukų mažiau, dėl to, kad buvo maras, reikia tikėtis, kad kiti neužsikrėtė. Mes vis ieškome vietos gyvūnams, būna, kad atskiriame juos į skirtingas patalpas, bandom būti kūrybingi, bet su mūsų resursais (1–2 žmonės) yra ribos. Rinkti kačiukus vien tam, kad rinkti ir nesugebėti jų prižiūrėti jau būtų liguistumas, o ne pagalba.“