Kaip ir visi, jis tvarkingai prisistatė į RKPKS (regioniniai karo prievolės ir komplektavimo skyriai – red. past.). Netgi gerokai anksčiau laiko, visiškai nevilkindamas laiko tikėdamasis praslysti kaip tą daro kiti šauktiniai.
Susitvarkė dokumentus, objektyvių priežasčių atidėti karinę tarnybą neturėjo, todėl jam buvo paskirta data nuvykti į KMEK (karinė medicinos ekspertizės komisija – red. past.) išsitirti sveikatos ir sulaukti išvadų apie savo tinkamumą privalomąją karinę tarnybą atlikti. Draugas iškart žinojo, jog dėl savo trumparegystės atlikti tokią tarnybą yra netinkamas. Jo regėjimas yra -9,0D, kas, remiantis 65.1 dokumente („Trumparegystė ar toliaregystė viename iš meridianų 6.0 D ir daugiau“) pateikta informacija, o po to 2 lentele – priskyrimą į G sveikatos grupę, kur aiškiai juodu ant balto parašyta: „Privalomajai pradinei karo tarnybai, dalyvauti tarptautinėse operacijose ir mokytis karo mokymo įstaigose netinkamas“.
Atrodo, aiškiau būti ir negali. O spaudoje irgi rašyta (nors ne visai aiškiai, kokio tiksliai lygio trumparegystė laikoma jau stipria), kad tokie asmenys į privalomąją karinę tarnybą tikrai negali būti šaukiami, nes yra netinkami atlikti privalomąją karinę tarnybą. Tik ne šios istorijos dalyviui.
Jam nuėjus pas akių gydytoją, buvo nurodyta neišsiimant kontaktinių lęšių pasitikrinti regėjimą skaitant raides. Po to kaip niekur nieko jam patikrino akį su tuo aparatu, kuris kažkokiu stebuklingu būdu trumparegystės pastebėti nesugebėjo. Tokie jau būna stebuklai – daugiau nei pusę gyvenimo vaikštai su -9,0D akiniais ir sužinai, jog tavo regėjimas puikus (tiksliau – vienetukas su korekcija), taigi, esi tinkamas atlikti privalomąją karo tarnybą, taip ignoruojant, mano manymu, šimtus kartų geresnių akių specialistų išvadas ir krūvas įrašų kortelėje apie faktinį asmens regėjimą.
Ką tuo noriu pasakyti? Istorijos dalyvio atveju nutiko taip, jog jis pripažintas tinkamu atlikti privalomąją karo tarnybą, nors jo sveikata akivaizdžiai tokia nebuvo. Taigi, manau, toje sistemoje dirba asmenys, siekiantys iš žmogaus, turinčio sunkią ligą, padaryti sveiką kaip ridikėlį asmenį, kad tik galėtų pašaukti kuo daugiau asmenų į kariuomenę, neturint tam jokio realaus pagrindo. Visiškai suprantu, jog gali būti bloga gydytojo nuotaika, nuovargis, bet taip neatsakingai įvertinti regėjimą yra apgailėtina ir iš tokio gydytojo, manau, turėtų būti atimta apskritai gydytojo licencija, nes jis tokiu būdu konkrečiam asmeniui sukėlė potencialų pavojų patirti dar didesnę sveikatos žalą. Pavyzdžiui, tinklainės įtrūkimai, netgi įmanomas ir apakimas. Ir šis atvejis įdomus tuo, kad akiniai ar kontaktiniai lęšiai čia negali būti laikomi kaip regėjimą koreguojanti priemonė, nes tai yra didelio laipsnio trumparegystė, kitaip tariant, traktuotina kaip liga. O dar didesnė gėda ta, jog šioje sistemoje leidžiama dirbti tokiems gydytojams.
Tačiau istorijos dalyviui pasisekė. Jo nepagailėjo KMEK, tačiau likimas ar Dievas juo pasirūpino, ir nutiko taip, jog jo numeris buvo ganėtinai aukštas, bet jis nebuvo pašauktas. Šiais metais jo irgi nepašaukė, matyt, dėl to paties likimo ar Dievo. Tačiau kaip bus kitąmet, neaišku. Gal kitąmet LR kariuomenė jau turės šauktinį su -9,0D regėjimu.
Nenoriu sakyti, jog reikia vengti atlikti privalomąją karo tarnybą. Mane asmeniškai erzina „verktiniai“, kurie išties neturi jokių sveikatos problemų, bet mėgina jas susimuliuoti apsimesdami kurčiais ar turinčiais per žemą IQ, ar vaizduodami didžiausius verslininkus, kuriems bus padaryta didžiulė finansinė, materialinė, moralinė ir visokiausia kitokiausia žala. Tačiau reikia nepamiršti ir tokių žmonių, kurie turi tikrų sveikatos problemų, dėl kurių atlikti privalomąją karo tarnybą būtų pavojinga tokių asmenų sveikatai, taigi, čia jau ne atidėjimo klausimas, o tinkamumo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Komentuoja KAM administracija:
Norime pabrėžti, kad Karinė medicinos ekspertizė atliekama vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės nuostatais, parvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimo Nr. 379 redakcija) ir tam jokios įtakos šauktinių poreikio didėjimas ar mažėjimas neturi.
Tiksliau komentuoti aprašytą atvejį negalime, nes nėra tikslios informacijos. Be to, informacijos teikimą apie pacientų sveikatos būklę reglamentuoja SAM 2001-02-01 įsakymas Nr. 65 „Dėl informacijos apie pacientą valstybės institucijoms ir kitoms įstaigoms teikimo tvarkos parvirtinimo“. Taip pat norime pastebėti, jog tikrinamas asmuo turėtų būti ir pats suinteresuotas informuoti medikus apie savo sveikatos būklę.