Perskaičiau straipsnį „Merginos ieškantis apsauginis nusivylė moterimis“. Esu 23 metų studentė ir mane kaip merginą labai sujaudino šis straipsnis. Kad ir kiek buvo stengtasi pabrėžti, kad ne visos merginos tokios, autorius tekste nesugebėjo pateikti pakankamai įrodymų, kad pinigų nesureikšminančios merginos neišnyko. Todėl norėčiau pasidalinti savo istorija ir duoti dar keletą patarimų autoriui.
Su savo vaikinu bendrauju 1,2 metų, esu dviem metais už jį vyresnė ir turiu automobilį, vairuotojo pažymėjimą, dirbu, studijuoju ir tarnauju LR kariuomenėje. Manau, mano išvaizda gana patraukli, nes dėmesio niekada netrūko. Mano vaikinas taip pat patrauklus, jaunas, šiuo metu dirba jau antrame darbe per pastaruosius tris mėnesius, o tik šią vasarą baigė profesinę mokyklą. Aš turiu tik mamą, kuri jo nemėgsta ir mano, kad jis per daug moteriškas švelnus ir lėto būdo.
Kai jau pristačiau mudviejų charakteristikas, papasakosiu ir mūsų istoriją. Turėdama laiko mėgstu bendrauti virtualioje erdvėje, todėl sulaukusi žinutės iš savo vaikino, mielai atsakiau, bendravimas tęsėsi ir aš pasiūliau susitikti, gal netgi ir šiek tiek savanaudiškomis paskatomis, nes būtent tuo metu turėjau atsikraustyti į bendrabutį ir kažkam vis tiek reikėjo užnešti daiktus. Taigi, nurodžiau vietą ir laiką, kur jį paimsiu, ir važiuodama link bendrabučio taip ir padariau. Atpažinau jį iškart pamačiusi, jam įsėdus į automobilį, užsimezgė draugiškas pokalbis. Kai daiktai buvo sunešti, po kelių valandų pas mane sugužėjo draugai ir mes nusprendėme eiti pašokti į naktinį klubą. Žinoma, kartu pasiėmiau ir naująjį pažįstamą.
Visą vakarą šokau su savo draugais, o jis tik sėdėjo, kai pagaliau radome progą pasikalbėti, nusprendėme, kad visas būrys grįš pas mane. Tą vakarą mano būsimas vaikinas pirmą kartą nakvojo ne namie.
Po to vakaro matydavau jį kasdien, man patiko jo draugija, rūpestingumas, tai, kad jis iš tiesų klausosi, ką jam sakau, ir tik vėliau paaiškėjo, kad tuo metu dvidešimtmetis vaikinukas neturi vairuotojo pažymėjimo. Tai man buvo nesuprantama, nes kad gaučiau savąjį, dirbau nuo 16 metų. Lygiai taip pat dirbau, kad nusipirkčiau automobilį. Buvau šokiruota, kad vaikinas gali būti toks priklausomas nuo tėvų, nes man niekada nebuvo duodama pinigų. Negaudama jokios tėvų paramos (tėtis mirė likus kelioms savaitėms iki 12 kl. baigimo) žinojau, kad galiu studijuoti, nes sugebėsiu pati išgyventi. Vis dėlto, gal ir sunku patikėti, bet aš vis dar laiminga su savo mylinčiu ir rūpestingu, pinigų neturinčiu vaikinu, kuris pažadėjo greit išsilaikyti teises.
Taigi, mūsų istorija nėra niekuo ypatinga, bet kai mudu drauge, mums gera. Gal todėl, kad aš turiu svajonę gyventi name prie Klaipėdos (o tam reikalingi dideli pinigai), jų reikia ir tikrai būtų lengviau, jei turėčiau gerai apmokamą darbą.
Merginos ieškančiam apsauginiui galiu pasakyti, kad ir merginos nori vestuvių, bet vestuvės nėra pigus dalykas ir dirbant už 900 Lt tikrai jų greit nebus, ką ir kalbėti apie vaikų auginimą, kai šeimai išgyventi vos užtenka dviejų atlyginimų. Nemanau, kad motinystės atostogų eis mama, nes jos atlyginimas geresnis, tad vertėtų susimąstyti, ar tikrai jautiesi subrendęs. Lengva šnekėti, kol nesupranti, kad iki mėnesio pabaigos liko dvi savaitės, o nebeužtenka pinigų sauskelnėms.
Jei tikrai manai, kad šeimą išlaikysi, tai patariu ieškoti antrosios pusės kitoje aplinkoje. Akivaizdu, kad nori rasti ne merginą, o žmoną. Tokių reikėtų ieškoti bibliotekoje, universitetuose, bažnyčioje.
Galiausiai jei nesiseka rasti antros pusės, reikėtų užsiimti nauja veikla, plėsti pažinčių ratą arba... Aš turiu vienišą kambariokę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Esu gražus, protingas, draugiškas, bet... vienišas“ - ne kartą tenka girdėti tokius žodžius iš žmonių, kuriems, regis, nesiseka tik dėl vieno – jie niekaip neranda kito, su kuriuo galėtų dalintis džiaugsmais, rūpesčiais ir kavos puodeliu.
Teiraujamės Jūsų - ar esate atsidūrę panašioje padėtyje? Jei taip, kaip pavyko rasti antrąją pusę? O gal iki šiol neturite mylimojo ir mylimosios ir vadovaujatės teorija, kodėl nesiseka šį rasti? Nežinote kur bėda? O gal manote, kad antroji pusė – apskritai ne būtinas dalykas gyvenime? Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Antra pusė“.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: