Visų pirma, teisingumo dėlei reiktų pasakyti, kad pažinčių paieška prasideda nuo anketos registravimo interneto svetainėje. Taigi, kaip užpildoma anketa, didžiąja dalimi nulemia tai, kas ja susidomės. Taigi, mano istorija ir patirtis internetinių pažinčių svetainėje nėra tokia ryški ir detektyvinė, kokia pas p. Birutę, net gal sakyčiau priešingai – be jokių detektyvų, bet vis tik, manyčiau, verta dėmesio.
Pirmą savo anketą užregistravau „Zoosk.com“. Šioje anketoje surašiau visą tiesą apie save, pradedant nuo ūgio ir svorio, baigiant tikrų savo nuotraukų įkėlimu. Laiškai užplūdo tokiu gausumu, kad vos spėjau juos skaityti. Tikrai žinojau, ko ieškau, tiksliau gal labiau būtų pasakyti, jog tiksliai žinojau, ko neiškau. Tryniau visus laiškus nuo jaunesnių už save, nuo kito tikėjimo išpažįstančių, nuo tamsiaodžių (nesu rasistė, bendrauju noriai, bet gyvenimo sieti su jais tikrai neketinau) ir nuo geriančių ar rūkančių.
Pirmieji kontaktai
Pirmas vyrukas, kuris patraukė mano dėmesį, buvo Markas. Jis - mano vienmetis anglas, finansų firmos vadovas, vienas auginantis dvi mažametes dukreles. Žmona prieš pora metų mirė nuo krūties vėžio. Jo istorija neišgalvota. Tiesa, as nesu tokia detektyvė, kuri tikrina foto ar gautą informaciją, tačiau ilgo bendravimo metu viskas paaiškėjo savaime. Bendravome ne tik per „Zoosk“, bet ir per „Facebook“, kur buvo ne tik jo vieno foto įkeltos, bet ir jo dukrų, visos šeimos ir šeimos švenčių nuotraukos. Taip pat buvo jo mirusios žmonos nuotrauka, prie kurios buvo labai gražūs šeimos draugų komentarai jos mirimo metinių proga ir prašymas aukoti krūties vėžiu sergančių moterų asociacijai.
Po ilgo susirašinėjimo, nusprendėme susitikti. Jis atvažiavo iš kito miesto. Maniau, kad yra geriausia abiems, jog jis apsistos viešbutyje, nors ir turėjau galimybę suteikti jam nakvynę savo namuose. Susitikome mieste ir... kaip dauguma anglų jis mane nusivedė į „pub‘ą“ – tarkim , kavinę-alinę, kur didžiulis triukšmas, begalė žmonių ir jokios galimybės ramiai pasikalbėti. Vakaras praėjo ganėtinai sklandžiai, tačiau aš supratau, kad aš jam per rimta. Jam reikėjo gerokai jaunesnės, energingesnės, šėlioti pasiruošusios merginos. Taip jam ir pasakiau. Jis labai nesipriešino, pasakė, kad jam patikau, bet gal aš esu teisi. Likome draugais. Kiek žinau, jis vis dar nesutiko tos vienintelės.
Antras vyrukas, kurį sutikau iškart po susitikimo su Marku, buvo Andrew. Taip pat anglas, tačiau penkeriais metais už manęs vyresnis. Jis išsituokęs, trijų sūnų tėvas. Didelės korporacijos vadovas, mėgstantis keliauti ir per metus aplankantis mažiausiai 3-4 naujas šalis bei šokantis salsą. Andrew - labai įdomus pašnekovas su turtingu vidiniu pasauliu, impozantiškos išvaizdos, galantiškas vyriškis, gyvenantis Bicester miestelyje.
Bendravome pora mėnesių internetu per „Zoosk“, „Facebook“ ir „Skype“. Per Skype bendraujant pokalbyje dalyvaudavo ir jo jauniausias sūnelis. Suplanavome susitikimą jo miestelyje, nes turėjau svajonę pamatyti taip išgirtą Bicester Village. Į jo pasiūlymą apsistoti jo namuose, atsakiau, kad man geriau būtų apsistoti viešbutyje. Su dukra apsigyvenome viešbutyje. Dieną aplankėme Bicester Village, o vakare laukė pasimatymas su Andrew. Kadangi jis buvo po širdies operacijos, tai mūsų laukė ramus vakaras.
Andrew atvažiavo manęs pasiimti prie viešbučio. Atvyko savo prabangiu automobiliu, nuvežė į prabangų restoraną, pavaišino vakariene, kurios metu smagiai šnekučiavomės. Vakarą pratęsėme jo ištaiginguose namuose prie arbatos puodelio. Artėjant vidurnakčiui paprašiau jo parvežti mane į viešbutį. Jau tada žinojau, jog kaip bebūtų gaila, bet šis vyriškis ne man. Jo prabangus gyvenimas niekada man neleistų pasijusti lygiaverte santykiuose. Nors ryte buvau pakviesta atvykti į jo įmonę, su dukra susipakavome lagaminą ir išvykome į namus. Dar dabar kartais susirašome su juo elektroniniu paštu. Žinau, kad buvo sutikęs ukrainietę merginą, bet prasidėjus įvykiams Ukrainoje, jų ryšys nutrūko. Neseniai su vyresniaisiais sūnumis lankėsi Izraelyje ir ketina su mažesniuoju birželį keliauti į Slovėniją. Labai įdomus žmogus, tačiau liko tik geru, pagarbos vertu draugu.
Nors abu susitikimai su internetinės pažinties draugais baigėsi tik sprendimu likti draugais, nenusivyliau šiuo susipažinimo būdu ir visiškai nenurašiau visų vyrų, kurie pažindinasi tokiu būdu į beviltiškųjų gretas. Priešingai, man susidarė įspūdis, kad labai įdomių žmonių galima atrasti tose interneto platybėse. Žinoma, bendraujant atsirasdavo ir išskirtinių asmenybių, kuriuos galbūt pavadinčiau labiau komiškais nei aferistais, bet mano atsirinkti ir sutikti žmonės buvo nuostabūs.
Pokyčiai anketoje
Vieną dieną, skaitydama informaciją apie save, nusprendžiau, kad ji sausa ir neįdomi, kad aš į tokią anketą neatkreipčiau dėmesio ir nusprendžiau ją pakeisti. Nusprendžiau užrašyti savo svajonę, kaip įsivaizduoju santykius su tuo, kurio ieškau (čia apytikslis vertimas iš anglų): „Aš turiu svajonę... Pabusti šalia tavęs kiekvieną rytą... Pažadinti tave švelniais bučiniais ir prisilietimais ... Masažuoti tavo pėdas... Atnešti tau kvapnios kavos puodelį į lovą ... Aptaškyti tave vandens lašais išėjus iš dušo... Pažadinti tave naujai dienai, įkvėpti energijos, kad galvotumei apie mane visą dieną būnant darbe ... Paruošti skanią vakarienę, atvėsinti vyno butelį ir laukti tavęs pareinančio ... Sutikti tave po darbo tarpduryje su šypsena veide ir meile širdyje ... Koketuoti su tavimi ... Įkvėpti ir užuosti natūralų tavo kvapą ... Susijungti meilės šokyje ir pajusti drugelių plazdenimą pilve ... Ir užmigti tavo glėbyje labai išvargusiai, bet laimingai ir saugiai ... Tai yra tik svajonė... Taigi, man reikia tik atrasti tave... Ir jei aš tave atrasiu, aš seksiu paskui tave, kur tu tik bebūtumei...“.
Pakeitus informaciją savo profilyje sulaukiau dar daugiau laiškų, bet tik vienas iš jų užkabino mane.
Paskutinis, lemtingas susitikimas
Savo anketoje jis buvo pasivadinęs Jimu. Išsituokęs škotas, kurio 18 metų sūnus gyvena Škotijoje su mama. Nežinau, kas mane užvaldė, kas apsėdo, kad net nepastebėjau, jog jis anketoje deklaruoja, jog rūko ir išgeria. Kažkaip to net nepastebėjau. Susirašinėjome ilgai. Net jei mums abiems reikėdavo ryte anksti keltis ir eiti į darbą, kalbėdavomės iki pat vidurnakčio. Vieną vakarą jis, būdamas neblaivus, surinko mano telefono numerį. Pradėjome pokalbį ir staiga, aš suvokiau, kad jis išgėręs. Nebaigusi pokalbio padėjau ragelį ir parašiau jam, kad niekada man neskambintų išgėręs.
Jis ilgai atsiprašinėjo dėl šio nesusipratimo. Įsikalbėjome, pokalbio metu paaiškėjo, kad jis kartais išgeria, kad rūko. Suspaudė širdį, nes jis jau buvo joje apsigyvenęs. Jis pasakė, kad neslėpė to ir siūlė dar kartą gerai peržiūrėti jo anketą, tačiau pasakė, kad jei tai yra problema, jis gali ir neberūkyti. Susitikome, kad nebeišsiskirtume. Bendravome daugiau nei mėnesį, kasdien po keletą valandų ir galiausiai jis pasiūlė susitikti.
Vakaras praėjo tiesiog pasakiškai. Jis mūsų mieste praleido tris dienas. Paskui išvyko į darbą ir po savaitės vėl atvyko visam savaitgaliui. Penktadienio vakare jis mane pasiėmė iš darbo, nusivežė į restoraną ir ištiesė ranką su mažyte barchatu aptraukta dėžute, kurioje buvo žiedas. Aš, žinoma, jo nepriėmiau, sakydama, kad blogas ženklas dovanoti žiedą šiaip, be jokios progos. Vakaras, kaip visada buvo fantastiškas. Vakaro pabaigoje jis darkart man ištiesė dėžutę su žiedu, sakydamas, kad esu jo svajonių moteris ir realybėje pranokau jo lūkesčius bei pasiūlė tapti jo žmona. Na, žinoma, ne tą patį vakarą, bet tada, kada aš pati panorėsiu. Pasiūlė man ir mano dukrai savo namus.
Aš jį mylėjau (ir dabar tebemyliu), nors ne taip ilgai ir pažinojau, tačiau neturėjau, ko prarasti, išskyrus darbą. Po mėnesio mes įsikraustėme į jo namus. Dukra pakeitė mokyklą, aš – darbą. Jau penkis mėnesius gyvename kaip šeima. Jis myli mane, rūpinasi mano dukra, kaip sava. Metė rūkyti ir išgeria tik kartą per mėnesį, kai einame visi į restoraną ar švenčiame šeimos šventes. Abu pašalinome savo anketas iš pažinčių svetainės ir planuojame kartu bendrą ateitį.
O kada vestuvės? Dar neapsisprendžiau. Noriu prieš tai supažindinti savo išrinktąjį su šeima. Tuo tikslu liepos mėnesį vykstame į Lietuvą. Vėliau, rugpjūčio mėnesį – į Škotiją. O tada gal ir vestuvėms laikas ateis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Pasidalinkite savo patirtimi – ar internete galima rasti meilę? Galbūt esate skaudžiai pasimokę taip ieškodami antrosios pusės?
Savo patirtimi galite pasidalinti žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: