Nuo jo „nukentėjusios“ studentės staiga sugalvojo anonimiškai apskųsti savo dabar jau suspenduotą dėstytoją. Tačiau ar tikrai jos buvo aukos?
Pasak įvairių šaltinių tas priekabiavimas tęsiasi ne trumpą laiką, bet burbulas sprogo tik dabar. Kodėl? Ar jaunosios menininkės nusivylė rezultatais, kuriuos žadėjo dėstytojas, skatinęs jas leistis į bohemiškas sielos avantiūras? Galbūt nepateisino merginų lūkesčių išvedinėdamas pirmojo semestro pažymius, nes skaitant kai kurių „nukentėjusių“ pasakojimus apie jų nuotykius su J. Gasiūnu susidaro įspūdis, kad į šiuos romanus jos leidosi vedamos noro tapti išskirtinėmis dalyvėmis šio dėstytojo paskaitose bei gauti aukštesnius balus.
Taip, tebūnie pirmąjį žingsnį žengė J. Gasiūnas, bet juk tai nebuvo prievarta – pilnametės ir visiškai sąmoningos merginos net nebandė priešintis. Visiem aišku, kad iš dėstytojo pusės visos darbo etikos ribos buvo peržengtos, bet ar jis vienas kaltas šio skandalo fone? Nepulkime kalti prie kryžiaus ir pažvelkime į šią situaciją plačiau – ne paslaptis, kad menininkų sielos, kupinos liberalių idėjų, laisviau žiūri į gyvenimo suteikiamas galimybes ir labai tikėtina, kad visas šis skandalas tėra Holivudinio filmo scenarijaus vertas „slapto meno pasaulio“ demaskavimas, kuris plačiosios visuomenės akivaizdoje atrodo, kaip didžiulis vieno asmens nusikaltimas, o galbūt tai tik pastarojo nepasisekimas renkantis partneres eiliniam savo romanui.
Juk dažniausiai tokiose istorijose atsiranda griovėjas, kuris vardan asmeninių sumetimų viską iškelia į saulės šviesą.
Lietuvos visuomenė yra linkusi išklausyti tik vieną barikadų pusę. Kadangi pirmosios buvo nuskriaustosios studentės ir jų žiniasklaidą užvertusios istorijos, J. Gasiūnas tarsi buvo viešai nuteistas.
Tačiau pasvarstykime – ar studentės, siekdamos aukštesnių balų, pavyzdžiui, stipendijai gauti, atsisakytų pasinerti į romaną su dėstytoju? Visgi, meno pasaulio žmonės yra žinomi dėl kitokio požiūrio į gyvenimą, taigi bohemiškas gyvenimo stilius yra nesvetimas ir liberalioje šių dienų aplinkoje reikėtų prie to pratintis, ypač jei jau norime derintis prie Vakarų valstybių ideologijos.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.