„Esu sūnaus, kuriam, kai mirė, buvo 19 metų, mama.
Aš, mama, buvau daug kartų išduota, nemylima savo artimiausių žmonių, tėvų, teko gyventi vaikų namuose, paskui pasiėmė globoti tėčio tėvai, mano seneliai, juos vadinau tėvais. Vaikystė ir paauglystė buvo traumuojanti, nes seneliai buvo monstrai. 21-erių susilaukiau sūnaus, kurį mylėjau tiek, kiek mane išmokė aplinka, kadangi manęs nebučiavo ir manimi niekas nesidžiaugė, tai nemokėjau ir savo sūnaus tinkamai mylėti. Nepaisant visko, aš jį beprotiškai mylėjau.
Tik aš sūnaus neišmokiau mylėti. Neišmokiau būti mylimu. Nors širdyje mylėjau, bet nemokėjau to parodyti. Jis tikriausiai tai pajuto. Tik nesuprato kas vyksta su juo. O aš nesupratau kas vyksta su juo.
Sūnus užaugo, daug kartų bandė man paaiškinti mano minusus, kaip vaikystėje kentė gėdą dėl mano taupumo. Pirkdavau batus, rūbus ne tokius, kokie jam patiko, o kokie patiko MAN!
Taip dariau, nes visada jaučiau pinigų stygių arba natūralų įdiegta pinigų turėjimo saugumą, niekada negalėdavau likti be pinigėlio. Tai – fobija, todėl visada viską pirkdavau, kas buvo pigiau.
Mano sūnui buvo 19 metų ,kai jis mirė, tačiau aš iki šiol nežinau priežasties. Bet manau, kad mano taupumas ir pastangos visur taupyti patraukė jį į depresijos liūną ,kurio aš, per darbus, nepastebėjau. Šiuo metu, po jo mirties, aš tai suvokdama rašau. Man skauda, bet rašau, rieda ant telefono ekrano ašaros ir norėčiau viską atsukti atgal. Netaupykime savo vaikų gyvybės kaina.
Be sūnaus dar turiu dukrą, myliu ją ir jau netaupau. Nelepinu, bet perku kokybiškus daiktus, o ne jos ašaras“, – širdį veriančiais prisiminimais ir išmokta skaudžia pamoka pasidalijo skaitytoja Laima (vardas redakcijai žinomas).
Visi kartu prisiminkime tuos, kurie išėjo per anksti, tačiau dabar įkvepia gyventi kitaip – siųskite šviesias istorijas, prisiminimus el. paštu pilieciai@delfi.lt
Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |