Nustebino valdžios atstovų cinizmas, pradedant pačiu aukščiausiu lygiu. Dūsauti, reikšti susirūpinimą ar vardan šventos ramybės skelbti laiką aplenkiančią žinią, kad gaisras jau užgesintas – tai formali, bejausmė reakcija. Dar liūdniau tai, kad greičiausiai ne visai tiesa, jog ši situacija vien savivaldybės bėda.
Kiek galėjau suprasti iš pateikiamos informacijos, būtent centrinės valdžios institucijų satelitai (departamentai, agentūros, padaliniai ar kt.) išdavė leidimus veikti įmonei, kurioje nuolat rasdavo pažeidimų. Bet, aišku, kam svarstyti kažkokius griežtesnius teisės aktus Seime, net jei jie gali apsaugoti žmonių sveikatą ar net gyvybę, kai galima užsiimti mėnesių mėnesius trunkančiomis beprasmiškomis rietenomis dėl Seimo pirmininko posto? Kokiuose miestuose ar kitose vietose tokių pusiau nekontroliuojamų siurprizėlių dar galime laukti? Atsibuskite pagaliau! Ir pradėkite spręsti tikras tikrų žmonių problemas.
Kas pasakys, kad galbūt Alytuje viskas užteršta, ne tik oras? Medžiai, augalai, dirvožemis? Kaip elgtis su užterštais daiktais, drabužiais, žaislais, knygomis, tapetuotomis sienomis? Juk žinia, kad tarkime daugiabučiuose tos vėdinimo šachtos ventiliuojamos non-stop natūraliuoju būdu ir iš lauko viskas patenka į vidų. Tad gal pakaks svarstyti apie apsisaugojimą išjungiant vėdinimo sistemas, nes sovietiniuose daugiabučiuose, o jų pilnas miestas, nieko išjungti neįmanoma ir labai norint!
Ar atsiras specialistų, gebančių atlikti visišką situacijos tyrimą, nustatant galimą poveikį sveikatai po tokios ekologinės katastrofos. Aišku, čia reiktų tokių, kurie savo gyvenime būtų matę ne tik suodžius ar kietąsias daleles, bet ir kitus junginius, kurie turi kancerogeninį ar kitokį neigiamą poveikį.
Į tą pusę, kur nuolat pūtė vėjas, yra ir Žuvinto rezervatas. Ar kas nors pasidomės, kokią žalą degančios ir smilkstančios padangos padarė ten? O taip pat, kokia situacija su tos pusės miškais? Kiek laiko ten nerekomenduojama kelti kojos, grybauti, uogauti, rinkti vaistažolių ir panašiai? Ar jausimės saugiai, pirkdami turguose uogas, grybus ir pan., kuriuos pinigą-kitą norintys uždirbti žmonės toliau neš į supirkimo punktus?
Ar galės gyventojai reikalauti, kad situacijos kaltininkė įmonė jiems padengtų atsiradusias sveikatos bei kitas išlaidas (kelionėms, pragyvenimui kitoje vietoje ne dėl savo kaltės ar pasirinkimo)? Gal teisininkai galėtų pakonsultuoti žmones, kaip elgtis, kaip viską dokumentuoti, ar tokia galimybė iš principo įmanoma?
Klausimų tikrai daug. Gal vardan ten gyvenančių žmonių turintieji specifinių žinių galėtų pasistengti ir į juos atsakyti, o ne mosuoti biurokratinėmis procedūromis ir reikalauti transportavimo licencijų iš tų, kurie ugniagesiams asmenine iniciatyva atvežė gabalėlį lašinių, ar liepti kurą piltis Varėnoje?
Kokias išvadas asmeniškai mane privertė padaryti ši situacija. Biurokratinis aparatas eilinį kartą save subankrotino visais frontais, tik šįkart iš esmės šaudė sau kojas. Dabar linkiu sėkmės politikams prieš pat rinkimus didinantis sau algas ir institucijų biudžetus, kai mes čia metamės ugniagesių premijoms.
Kita išvada: valdžia yra neįgali. Na gali padūsauti, parypuoti, pabarti, pasidyvyti, kaip dzūkai pasakytų. Tiek ir tos naudos. Tik ateina laikas parodyti, kas čia bosas ir iškart į krūmus. Ir ne jų atsakomybė, ir ne viena ministrė čia kalta, ir ko tik neprisižiūrėjome. Tai neverkite paskui prie savo reitingų kapo.
Visi ką nori, tą daro, kaip supranta, taip dirba, o ir pats katinas tik atkartoja pelių dainelę.
Kaip dzūkė dzūkams pasakysiu: roda bus. Bet viską pasidarysime patys!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!