Buvau iš religingų žmonių girdėjusi apie dvasių išsikvietimą ir jų perteikiamą informaciją.
Taigi buvo taip, kad iš pradžių spiritizmu užsiimdavom su adata. Buvo visai paprasta, dvasia atsakydavo „taip“ arba „ne“. Po to užduodavome klausimus, tuomet atsakydavo pilnai.
Kadangi tuo netikėdavome, o galvodavome, kad ką pačios galvojame, tą dvasia ir parašo, tai krizendavome. Vėliau sugalvojome, kad seansą reikėtų padaryti su porcelianine lėkštele. Aišku, kad nepavyko. Kadangi girdėjom, kad seansui reikia energetiškai stipraus žmogaus, o tokie gali būti rudaakiai, tuomet pasikvietėm trečią draugę - rudaakę. Lėkštelė net jai neprisėdus prie stalo pradėjo judėti.
Na, šiuos seansus mes darėm vos ne kartą per savaitę, kai namuose nebūdavo tėvų. Buvo momentas, kada įsidrąsindavome ir prie tėvų, kai jie būdavo užsiėmę ir neužsukdavo į kambarį. Klausimai būdavo tradiciniai: kada ištekėsiu, vyro vardas, kiek vaikų ir panašiai. Mano atveju, gyvenimo po pažinties su vyru dvasia man neapibūdindavo. Parašydavo tik vyro vardą, o nei kada, nei kaip, informacijos neatskleisdavo. Tuomet kartais bandydavome klausinėti apie šeimos narius.
Dvasia dar negimusiai mergaitei parašė, koks bus jos vardas. Buvo gan keista. Bet vieną „eilinį “ seansą po „eilinio“ klausimo dvasia parašė štai ką: „merginos, nesikiškit į mirusiųjų pasaulį. Tai ne jūsų reikalas. Palikte mus ramybėje..“ ir panašiai. Su drauge mus apėmė panika. Mes išsigandusios jai sakom: dvasia išeik. O ji - „neišeisiu“. Žodžiu, bijojom labai.
Dvasia liepė melstis. Mes meldėmės balsu ir prašėm, kad išeitų, žadėjom, kad daugiau taip nedarysim ir panašiai. Baimės buvo daug. Po kiek laiko supratom, kad dvasia išėjo. Daugiau to nedarom, bet visiškai tikim, kad yra gyvenimas anapus, kad yra kitas energetinis pasaulis, kurio ramybės drumsti negalim ir negalim kištis į tą pusę.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Tiki antgamtiniais dalykais, ar ne, šiurpios istorijos apie namuose prasidedančius keistus reiškinius - nesuprantamus bildesius, vietas keičiančius daiktus ar neįprastus vaizdinius – priverčia susigūžti kone kiekvieną. DELFI jau rašė apie tai, kaip spiritizmo seansą namie atlikusios merginos teigia, jog jų namuose nesibaigia baisiausi dalykai.
Teiraujamės Jūsų – ar esate atsidūrę panašioje situacijoje, ar girdėję panašių šiurpių istorijų? O galbūt manėte, jog susidūrėte su antgamtiniais reiškiniais, o vėliau išsiaiškinote, jog šių priežastis – itin paprasta, tarkim, statybinis brokas?
Laukiame Jūsų istorijų ir pasakojimų el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Istorija“ iki sausio 20 d. Įdomiausios istorijos autoriui padovanosime M. Solonin knygą „Katastrofos chronologija“.