Pasiaiškinimas dėl VMI nesumokėtų pajamų mokesčių už buto nuomą
Prieš pradėdamas rašyti pasiaiškinimą, noriu išdėstyti kelis faktus:
Iki 2015-07-31 gyvenau savo bute Santariškėse ir jo nenuomojau (nei 2014, nei 2013, nei jokiais dar ankstesniais metais).
Nuomoti butą pradėjau nuo 2015-08-01.
Taigi, pasiaiškinimas dėl nesumokėtų mokesčių...
Nors galbūt viską galima būtų aprašyti ir gana trumpai – tiesiog pasakant „Na, nežinojau...“ – bet, atleiskit, šiuo metu negaliu atsikratyti staiga atėjusio kūrybinio įkvėpimo, tad aprašysiu viską kuo detaliau, kad kiltų kuo mažiau abejonių apie mano geranoriškumą mūsų valdžiai sąžiningai mokėti visus priklausančius mokesčius. Tad pradėkime nuo priešistorės (ją būtina žinoti, kad tinkamai įvertintumėte susidariusią situaciją).
O viskas prasidėjo dar 2010 metais. Ne ne, tuo metu savo buto nuomoti dar nebuvau pradėjęs ir valdžios neapgaudinėjau, bet mums gimė gražuoliukas berniukas. Tris su puse metų be jokių didesnių rūpesčių džiaugėmės savo mažyliu. O tada gimė ir gražuoliukė mergaitė. Pastebėjome, kad dviejų kambarių bute keturiese jau pradėjo darytis ankštoka, o ir valstybiniais darželiais nuo nepriklausomybės atgavimo laikų valdžia Santariškėse pasirūpinti deja nesugebėjo.
Žmonai pradėjus ruoštis po motinystės atostogų grįžti į darbą supratome, kad dviejų vaikų leidimas į privatų darželį, į kurį ėjo vyresnėlis ir kuris yra palyginti netoli namų (už kelių kilometrų, bet bent jau patogioje vietoje), labai stipriai „kirstų“ per kišenę. O jei ir gautume mūsų teritorijai priklausantį valstybinį darželį (nuo namų maždaug iki jo, esančio už 8 km, nėra net tiesioginio viešojo transporto maršruto), tai fiziškai nespėtume prieš darbą ir po jo į ir iš ten vežioti vaikų. Apie kitus valstybinius darželius, esančius kur kas arčiau mūsų namų, negalėjome net pasvajoti, nes jie mūsų teritorijai nepriklauso, o tuometinė darželių kompiuterinė sistema rodė, kad mūsų vaikų eilė juose yra taip toli, lyg stovėtume pačioje eilės pabaigoje prie ką tik atsidariusios „Lidl“ parduotuvės.
Sutikite, kad keistoka, kai pagal gyvenamąją vietą yra priskiriamas darželis, esantis už 8 km nuo namų (Vilniaus savivaldybės komentarą galite rasti teksto apačioje – DELFI), iki kurio dėl rytinių ir vakarinių spūsčių automobiliu nuvažiuoti užtrunka apie 40-50 minučių (į vieną pusę), o su viešuoju transportu – dar ilgiau. Vienam tėvui ar motinai (kuri, beje, nevairuoja automobilio) turėtų būti „vieni niekai“ su dviem mažamečiais vaikais (o ir patiems vaikams tikriausiai labai „smagu“) kasdien praleisti 2-3 valandas kelionėje į darželį ir atgal. O per tą laiką tėtis ir mama dar turi spėti nuvažiuoti iki savo darbovietės ir uždirbti mūsų mylimai valdžiai pinigų (kaip nemylėsi, juk patys išrinkom). Be viso to, po poros metų vaikus gi reikėtų vesti į skirtingas ugdymo įstaigas, nes paaugęs berniukas pradės eiti į mokyklą. Kiek laiko tada reikėtų rytais ir vakarais stovėti spūstyse?
Be abejonės, tokia situacija mūsų šeimos visiškai netenkino, bet lietuviais nebūtume mes gimę, jei iškart prarastume viltį. Tačiau, kad ir kiek beldėmės į darželių ir savivaldybės duris, vis dėlto supratome, kad šiame jaukiame, bet valdžios pamirštame užkampyje (reikia suprasti – Santariškėse), jokios pagalbos nesulauksime, tad greitai reikėjo plano B ir galvoti kaip išsisukti iš padėties patiems (priešistorės pabaiga).
Ir neilgai trukus planas gimė! Tad jei dar nenusibodo skaityti, tuoj pat jį ir išdėstysiu.
Atlikus nedidelę savo draugų apklausą ir darželių pasiskirstymo Vilniaus mieste analizę paaiškėjo, kad Justiniškių mikrorajonas būtų ideali vieta vaikus leisti ir į darželį, ir į mokyklą. O naujai formuojamos ikimokyklinio ugdymo grupės Taikos progimnazijoje ir planuojamas naujo Gluosnio lopšelio-darželio atidarymas mums sudarė beveik šimtaprocentinę tikimybę gauti ten vietas.
Taip pat primetėme, kad už mūsų nediduką, bet beveik naujos statybos ir geroje vietoje esantį dviejų kambarių butuką nuomininkai sumokėtų nemažus pinigėlius (pasidomėjome rinkos kainomis), kurių mums užtektų (arba bent jau beveik užtektų) Justiniškėse senos statybos name išsinuomoti didesnį 3-4 kambarių butą, kuriame jau ir vaikai galėtų turėti savo atskirą kambarį, ir iki ugdymo įstaigų būtų visai netolimas kelias. Tad nusprendėme nieko nelaukiant griebti jautį už ragų.
Jei valdžia negali įvykdyti savo įsipareigojimų Lietuvos vaikams, (toliau skaityti ryžtingu tonu ir grojant „Trijų milijonų“ priedainiui) parodysime, kad mes ne iš kelmo spirti ir sugebame išsikapstyti iš bet kokios situacijos patys! Jee, jee! Taigi parašėme prašymą, kad priimtų vyresnėlį į Taikos progimnaziją ir (šlovė Olimpo dievams!) vietą mes gavom. Beliko išspręsti tik gyvenamosios vietos problemą, su kuria taip pat gana greitai susitvarkėm ir 2015m. liepos pabaigoje jau buvome pasiruošę kraustytis į naują (nors gerai pagalvojus, ne į tokį ir naują, ir gal net „biškį“ kiaurą) svajonių butą Justiniškėse. Yes, mums pavyko!
Antra plano dalis buvo išnuomoti savo butą Santariškėse, kad už gautus pinigėlius galėtume kompensuoti nuomos mokestį už butą Justiniškėse. Kadangi nuomininkų netrūko, ši plano dalis taip pat buvo sėkmingai įgyvendinta ir nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. į mūsų butą Santariškėse turėjo įsikraustyti pirmieji nuomininkai.
Pasiektais tikslais buvome labai patenkinti ir atrodė, kad nuo to visiems turėtų būti tik geriau (net ir mūsų valdžiai). Žodžiu, jokių minusų nematėm – vieni pliusai:
1) Nebereikės kasdien trinti brangaus valdiško asfalto didžiuliais atstumais vežiojant vaikus į mokymo įstaigas ir atgal. Čia įžvelgiu finansinę naudą mūsų valstybei, nes kaip ne kaip kuo mažiau važinėjančių, tuo rečiau reikia leisti pinigus gatvių remontui;
2) Mieste bus grynesnis oras, nes kasdienėse spūstyse vienu „dyzeliu“ bus mažiau.
3) O ir pačios spūstys bus mažesnės dėl tos pačios priežasties;
4) Valdininkai galės lengviau atsikvėpti ir turės daugiau laiko visokiems kitiems reikalams, nes daugiau neisime belstis į jų duris ir negaišinsime jų brangaus laiko su savo kvailomis problemomis, kurių jie niekaip nesugeba išspręsti;
5) Kelionė į ugdymo įstaigas nuo šiol bus trumpa ir saugi (10-15 min. neskubant pėstute);
6) Didesniame bute vaikai turės savo atskirą kambarį;
7) Mūsų šeima taps laimingesnė, nes galės daugiau laiko praleisti kartu vietoj to, kad ryte ir vakare leistų laiką spūstyse (o laimingesni žmonės juk našiau dirba ir daugiau mokesčių valdžiai gali uždirbti).
Kai visą planą įgyvendinom, galvodami, kad viskas jau yra padaryta ir nuo to visi tapo tik laimingesni, gyvenome sau toliau savo ramų gyvenimėlį. Buvo labai džiugu, nes viskas išties labai puikiai buvo suderinta – pajamos iš mūsų buto nuomos sklandžiai kas mėnesį buvo gaunamos, o visa gauta suma (ir dar truputi papildomai reikėdavo pridėti nuo savęs) būdavo pervedama Justiniškių buto nuomotojams. Ir taip iki šiol – gaunam pinigus už nuomą ir iškart juos atiduodam, t.y. susimokam nuomos mokestį. Kaip kažkada pasakė Albertas Einšteinas – genialumas slypi paprastume.
Tačiau, kaip dabar paaiškėjo, tuo metu net nenutuokiau, kad išspręsdamas valdžios sukurtas problemas aš tuo pačiu padarysiu ir nusikaltimą, nes valdžiai nesusimokėsiu „abonementinio mokesčio“ už šių problemų išsprendimą. Žodžiu, likau skolingas 15 proc. už gautas pajamas iš savo buto nuomos.
Bet tam turiu labai gerą pasiteisinimą – aš nekaltas. Na, bent jau didžiąja dalimi nekaltas. Na, gerai, kaltas, bet ne iš blogos valios. Ir aš jau trenkiau sau su liniuote per nagus taip save nusibausdamas, tad prašau daugiau nebebausti, bet suprasti ir atleisti (o gal galima ir nuo mokesčių už pajamas iš buto nuomos?).
Linkėjimai,
Visų mylimas Ramūniuks
P.S.: jei įžvelgiate šiame pasiaiškinime kažkiek humoro ir absurdo, ar tiesiog buvo linksma jį skaityti, pasidalinkite prašau juo su savo kolegomis ir draugais. Linkiu visiems geros kloties ir nepakliūti į įstatymų pinkles!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI nusprendė skaitytojo laišką papildyti Vilniaus savivaldybės ir VMI komentarais.
Kaip paaiškino laikinasis Vilniaus miesto savivaldybės laikinasis Švietimo, kultūros ir sporto departamento vadovas Algminas Pakalniškis, Santariškėse gyvenusio skaitytojo atžalai iš tiesų galėjo būti pasiūlytas darželis Žirmūnuose, jei jis pačių tėvelių buvo pasirinktas kaip vienas iš variantų.
„Tėveliai, registruodami prašymus patekti į darželius, patys nurodo įstaigas, kurias nori lankyti, todėl tėvai gali rinktis darželius, esančius arčiau namų ar darbo vietos. Žirmūnuose esantys darželiai Tarybos sprendimu yra priskirti Žirmūnų ir Verkių seniūnijose gyvenantiems vaikams. Kadangi gyventojas gyveno X gatvėje (ji DELFI žinoma – red.pas.), kuri priklauso Verkių seniūnijai, todėl joje gyvenantys tėveliai galėjo rinktis darželius esančius Verkių ir Žirmūnų seniūnijose ir šiems vaikams buvo suteikiamas prioritetas, kaip vaikams gyvenančiam darželio aptarnaujamoje teritorijoje“, – paaiškino A. Pakalniškis.
Skaitytojo aprašyta situacija vyko prieš kelis metus. Pasak A. Pakalniškio, dabar priėmimo į darželius tvarka, lyginant su anksčiau, pasikeitusi taip, kad dabar prašymus leidžiama registruoti nuolat, laikas nebeturi jokios įtakos vaikučio patekimui į darželį.
„Savivaldybės sistema ir anksčiau, ir dabar automatiškai paskiria vietą, atsižvelgdama, kokius darželius tėvai pasirinko. Tėveliai savo vaikučius gali registruoti į penkis sostinės darželius“, – nurodė A. Pakalniškis.
DELFI apie skaitytojo aprašytą situaciją pasiteiravus VMI, portalui buvo nurodyta, kad gyventojas buvo atvykęs į Vilniaus AVMI bei patvirtinęs, jog iš tiesų nuomojo savo būstą, geranoriškai įvykdė iš būsto nuomos veiklos kylančias mokestines prievoles.
„Suprantamas jo rūpestis, kad gyvenamosios vietos klausimą jam tenka spręsti būtent tokiu būdu, įvertinus kitų institucijų priimtus sprendimus. Tačiau VMI gyventojo veiklos pajamas vertina pagal savo kompetenciją – t. y. ar mokestinės prievolės įvykdytos teisingai. Tokiais atvejais apmokestinant pajamas iš būsto nuomos išimčių nenumatyta. Jeigu būstas nuomojamas ir iš šios veiklos gaunamos pajamos, jos turi būti deklaruojamos ir sumokamas gyventojų pajamų mokestis. Todėl vertiname mokesčių mokėtojo bendradarbiavimą“, – nurodoma VMI komentare.
Nurodoma, kad nekilnojamojo turto nuomos veiklą pajamų neapskaitymo požiūriu VMI vertina kaip rizikingą, todėl analizuoja gyventojų, įregistravusių daug gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto objektų, duomenis, vertina gautus pranešimus dėl nelegalios nuomos, nagrinėjama interneto informacija. Tai leidžia identifikuoti tuos asmenis, kurie galbūt nuomoja turtą ir nedeklaruoja gautų pajamų bei mokesčių.
„Kilus įtarimams, jog galbūt būstas yra nuomojamas nesumokant priklausančių mokesčių, VMI prioritetą teikia komunikacijai su mokesčių mokėtoju – jis informuojamas apie VMI kilusius klausimus, kviečiamas pokalbiui, prašoma pateikti paaiškinimus dėl veiklos aplinkybių. Tai yra įprasta VMI praktika, kuria siekiama išaiškinti mokestines prievoles pamiršusius būsto nuomotojus. Pastebime, jog tie mokesčių mokėtojai, kurie sulaukia VMI dėmesio ir pokalbių metu išsiaiškinama, jog būstas buvo nuomojamas, o mokestinės prievolės liko neįvykdytos, sutinka bendradarbiauti ir pateikia ar patikslina gyventojų pajamų deklaracijas. Praėjusiais metais, Vilniaus AVMI taikytų stebėsenos veiksmų metu, 28 gyventojai nurodė nuomoję būstą, tačiau pajamų iš šios veiklos nedeklaravę. Papildomai jie deklaravo beveik 17 tūkst. eurų Gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Iš viso 2016 m. į Vilniaus AVMI akiratį dėl galbūt nelegalios būsto nuomos pateko 206 gyventojai“, – rašoma komentare.
Vilniaus AVMI primena, kad jog gyventojai, nepriklausomai nuo to, trumpam ar ilgam laikui norintys nuomoti nekilnojamąjį turtą (gyventojams), tai gali padaryti įsigijęs verslo liudijimus: „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma, neteikiant apgyvendinimo paslaugų“ ir „Apgyvendinimo paslaugų (nakvynės ir pusryčių paslaugos) teikimas“, „Apgyvendinimo paslaugų (kaimo turizmo paslaugos) teikimas“. Verslo liudijimą gyventojas gali įsigyti nebūtinai metams ar mėnesiui, o ir pageidaujamam dienų skaičiui (bet ne mažiau nei 5 dienoms, kurios per metus gali eiti ir ne iš eilės), atitinkamai proporcingai apskaičiuojant mokėtiną pajamų mokestį.
Verslo liudijimo kainas lemia keletas veiksnių – veiklos teritorija, veiklos rūšis bei vykdymo laikotarpis. Verslo liudijimų įkainius tvirtina vietos savivaldybių tarybos, jų dydžius galima rasti VMI interneto svetainėje www.vmi.lt, o preliminarią verslo liudijimo kainą padės apskaičiuoti VMI įdiegta skaičiuoklė https://www.vmi.lt/cms/verslo-liudijimu-skaiciuokle12. Pajamų mokestis sumokamas iš anksto, įsigyjant verslo liudijimą ir nepriklauso nuo uždirbtų pajamų dydžio. Verslo liudijimą patogiausia išsiimti internetu pasinaudojus paslauga Mano VMI arba bet kuriame VMI teritoriniame skyriuje. Metams pasibaigus, būstą nuomojęs gyventojas turėtų nepamiršti pateikti metinės pajamų deklaracijos ir joje nurodyti iš šios veiklos gautą pajamų sumą.
Pažymėtina, jog paslaugą galima teikti ir neįsigijus verslo liudijimo, tokiu atveju metams pasibaigus gyventojui privalu deklaruoti pajamas ir sumokėti 15 proc. gyventojų pajamų mokestį.