Tačiau jis taipogi pamilo mane ir nuo tos akimirkos tapome neišskiriami. Man atrodė, kad mūsų konservatyvūs tėvai niekada nesupras. Bėgo mėnesiai ir savo santykius slėpiau nuo tėvų bei draugų.
Persikrausčiau gyventi į svetimą šalį dėl darbo, tad iš pradžių slėpiau santykius ir priežastį, kodėl šalyje likau ilgesnį laiką. Mano draugai mane teisė, manė, kad leidžiuosi manipuliuojama.
Tačiau po metų draugystės papasakojau apie santykius tėvams. Tai įvyko, kai jie atvyko manęs aplankyti į Dubajų. Tuo metu mes jau ir gyvenome kartu, tad nenorėjau toliau slėptis ir nusprendžiau tėvus supažindinti su savo dabartiniu sužadėtiniu. Mano vaikinas irgi labai norėjo susipažinti su mano tėvais.
Kai tėvams papasakojau apie jį, jie buvo šokiruoti ir pasipiktino. Pamenu, mama sakė, kad melsis, jog išsiskirtume. Visgi jie sutiko su juo susitikti. Jis labai stengėsi jiems įtikti, jau buvo išmokęs šiek tiek lietuviškų frazių, pasisveikino su tėvais lietuviškai. Manau, kad mano tėvai pastebėjo, kaip stipriai jam rūpiu, tad su juo tada elgėsi draugiškai.
Draugai taip pat su juo susipažino. Nors girdėdavau labai daug komentarų, kad jis manęs neišleis ir užrakins su kitomis savo žmonomis. Visgi tokie komentarai nepasiteisino ir draugai džiaugiasi, kad visgi nebūsiu užrakinta penkta arabo žmona. Tikiuosi ir toliau kovoti prieš tokius stereotipus.
Sužadėtinis visada pasišaipo iš stereotipo, kad „iš namų neišleis“. Dėl darbo labai dažnai išskrendu, kartais net keliems mėnesiams, o jis dažniausiai lieka namuose, nes jo verslas Dubajuje. Tad viskas atvirkščiai – aš visur lakstau, o jis laukia manęs namuose.
Vaikų abu nenorime, tad klausimų, kaip juos auginti ir problemų dėl to nekyla. Mūsų gyvenimo tempai ir karjeros tikslai nėra tinkami kurti šeimai.
Kalbant apie pavydą, nejaučiu skirtumo tarp sužadėtinio ir savo buvusių vaikinų elgesio. Žinoma, jam nemalonu, jei kažkas mėgina su manimi flirtuoti, bet man irgi nemalonu, jei su juo flirtuoja kita mergina. Taigi, pavydas man netrukdo. O stereotipinio pavydo, kad man lieps užsidėti nikabą arba abają ir slėpti savo kūną ir veidą arba neleis dėvėti aukštakulnių ir trumpų suknelių – to niekada nebuvo. Rengiuosi ir rengsiuosi visada kaip noriu.
Jis, visiškai kaip ir aš, yra feministas. Su kitokiu santykių kurti negalėčiau. Manau, tai darosi lengviau suvokti ir mano draugams bei šeimai, kurie iki tol tiesiog nepažinojo nė vieno arabo. Tad stereotipus vis dar patiriame bendraudami su svetimais žmonėmis, bet mylimasis juos greitai paneigia!
Nuo mūsų draugystės praėjo treji metai ir meilė, kuri atrodė uždrausta, tapo mano laimės priežastimi. Dabar šis žmogus – jau mano sužadėtinis – mokosi lietuvių kalbos, nes po poros mėnesių persikraustome gyventi į Lietuvą, joje planuojame ir susituokti.
Tikiuosi, kad mano istorija įkvėps kitus nebijoti mylėti, nors situacija gali atrodyti nepriimtina!
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse "Mano uždrausta meilė". Savo pasakojimą siųsti galite adresu pilieciai@delfi.lt, konkurso sąlygas rasite paspaudę štai čia.