Inga turėjo vaiką iš pirmosios santuokos. Kartu leisdavome laiką ir buvo smagu. Po truputį pradėjome gyventi pas ją, bet planavome kartu važiuoti pas mane į užsienį.
Greitai gimė mūsų vaikas. Ta naktis buvo nepamirštama: su tiek nerimo, laukimo stebuklo. Mano pirmas vaikas, kurio taip laukiau visą gyvenimą. Man jau buvo virš 40 metų. Inga – nuostabi mama vaikams. Pasidžiaugus vaiku, teko vėl išvažiuoti, nes norėjome greičiau gyventi kartu užsienyje. Kol Inga augino vaiką, aš persikėliau iš sostinės į mažesnį miestelį prie jūros. Reikėjo pasirūpinti, kad nieko netrūktų šeimai.
Po kelių mėnesių jau buvome kartu. Ingos vaikas pradėjo eiti į mokyklą, mūsų vaikas buvo namie, su mama. Kasdien važinėdavome prie jūros, džiaugdavomės kiekviena diena kartu. Turėjau eiti dirbti ir išlaikyti šeimą, bet ir Inga norėjo nuo motinystės pailsėti ir eiti į darbą, o aš turėjau likti su sūnumi. Bandėme, bet nepakėlėme vaiko verkimo, kai jis buvo be mamos. O aš ir bijojau, matyt, su tokiu mažu vaiku likti, nepasitikėjau savimi, galvojau, kad mama turi būti su juo, o aš turiu eiti į darbą.
