Nesu simuliantas, mėgstu savo darbą. Tačiau net ne tai yra svarbiausia. Pagal mano oficialų patvirtintą grafiką – net 3 iš 6 mano darbo dienų pagal Lietuvos kalendorines dienas yra priskirtos prie nedarbo dienų dėl to „Sodra“ tų dienų nekompensuos. Dešimtys tūkstančių Lietuvos darbo vietų yra slenkančio grafiko pobūdžio, tokia tvarka visiškai panaikina teisę sergančiųjų savaitgaliais gauti jiems priklausančia kompensaciją.
Aš jau susitaikiau su šia situacija ir nebesitikiu išmokos. Tačiau esu įsitikines, kad daug Lietuvos piliečių, dirbančių slenkančiu grafiku, net neįtaria apie tokia skaičiavimo tvarką. Mano tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį, kad žmonės atitinkamai turėtu nuovoką apie šią tvarką. Daugiau informacijos ir vaizdinių įrodymų pateikiau savo feisbuko paskyroje.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.
Komentuoja „Sodros“ komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis:
Žmonės, dirbantys slenkančiu darbo grafiku, iš tiesų gali gauti ir gauna išmokas net ir tuo atveju, jei serga savaitgaliais. Pavyzdžiui, jeigu žmogus suserga šeštadienį ir sekmadienį, kai jam pagal darbo grafiką reikia dirbti, pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas apmoka darbdavys, net jeigu tai nedarbo dienos pagal kalendorių.
Be to, „Sodra“ ligos išmoką moka už darbo dienas pagal kalendorių, taikant 5 dienų darbo savaitę nepriklausomai nuo to, koks asmens darbo grafikas. Tai reiškia, kad jeigu žmogus serga tomis dienomis, kai pagal darbo grafiką nedirba, jis vis tiek už tas dienas, jeigu jos yra kalendorinės darbo dienos, gauna išmoką.
Be to, ir vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis ligos išmokai apskaičiuojamas trijų mėnesių asmens draudžiamąsias pajamas dalijant iš šio laikotarpio darbo dienų, taikant 5 dienų darbo savaitę.
Tokia tvarka numatyta teisės aktuose ir taikoma nuo 2000 metų, nes darbdaviai neteikia informacijos apie samdomų darbuotojų darbo grafikus.