Žinoma, viskas pagal taisykles, bet spūstis 4 kilometrų ir vietoje įprastų 15 minučių teko važiuoti valandą.
Daug kas sako – tai važiuok visuomeniniu transportu, juk yra A juosta, labai patogu. Tiesa ta, kad tol, kol turėsiu už ką įsipilti degalų – tol tikrai nevažiuosiu jokiu autobusu ar troleibusu, nes ten šalta ir nėra taip patogu.
Norite, kad važiuočiau visuomeniniu transportu – drauskite man vairuoti! Uždarykite gatves arba įveskite įvažiavimo į miestą mokestį. Sąmoningi mes esame feisbuke rašydami, kaip reikia rūpintis gamta, bet kai už lango -10 temperatūra, tai tikrai nesinori eiti pėsčiomis iki stotelės.
Bet prieikime prie konkrečių siūlymų:
1. Aš tikrai nežinau visų tikslių taisyklių, kiek ir ko ten reikia pildyti įvykus autoįvykiui, bet gyvendami skaitmeniniame amžiuje, ar mes negalime šito dalyko sutrumpinti iki minimumo (5 min?). Išlipi iš automobilio, nufotografuoji situaciją, lipi atgal ir važiuoji į darbą. O tada užpildai internetu/susitikus prie kavos puodelio su kitu nukentėjusiuoju ir ten nubraižai ką tik reikia (suprantu, kad tai negalioja atvejams, kai nukenčia žmonės, bet tokių atvejų būna labai labai retai);
2. Taip, Lietuvoje nėra visi tokie patikimi ir supratingi ar sąžiningi, todėl turbūt užtektų padaryti taip – įvesti 50 centų mėnesinį mokestį vilniečiams ir tiems, kas įvažiuoja į Vilnių (galima šį mokestį pavadinti kaip tik nori), bet iš surinktų pinigų būtų galima sumokėti tiems apgautiems žmonėms, ar pusėms, jeigu niekas neišsiaiškina, kas kaltas ir t. t. Bet tų pinigų negalima būtų naudoti klerkų pažintinėms kelionėms susipažinti su gerąją patirtimi Bahamuose ir kitur. Turbūt niekas neprieštarautų, kad tokį biudžetą surinktų bendra visų Lietuvos bankų VšĮ ir administruotų (tikrai būtų daug daug patikimiau). Nuskaičiuoja kas mėnesį nuo kortelės ir ramu. Ir tikrai techniškai padaryti tokį sprendimą nebūtų labai sunku (tik neleiskime to daryti valstybės įmonėms).
3. Aš Vilniuje važinėju trylika metų ir mačiau daugybę bandymų mažinti spūstis gatvėse, bet skirtumo tarp to, kas buvo 2007, ir kas yra dabar – nėra. Situacija tokia pati. Gražūs raginimai nedavė nieko, turbūt reikėtų imtis normalių priemonių – daug didesni mokesčiai už stovėjimą Vilniuje (taip, tai turi tapti prabangos preke), daug didesnis akcizas degalams (jo kainos yra per mažos ir todėl žmonės vairuoja ir turi kiekvienas po automobilį. Degalų kaina yra tokia pati, kokia buvo prieš dešimt metų, o mūsų atlyginimai padidėjo kelis kartus. Važinėti yra kaip niekada pigu).
4. Užsienyje yra ribojamas eismas pagal valstybinius numerius – lyginėmis dienomis gali važinėti tie, kieno valstybinio numerio paskutinis skaičius yra lyginis, nelyginėmis dienomis tie, kurių valstybinio numerio paskutinis skaičius nelyginis. Kodėl mes to negalime padaryti?!