Ketvirtadienį jis buvo nuteistas trejiems metams ir keturiems mėnesiams nelaisvės, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams. Dar turi sumokėti paauglės šeimai pinigų ir dar teismas įpareigojo metus nevartoti alkoholio.
Šitas man ir kliūva. Smurtautojui dar nėra 20 metų. O alkoholį Lietuvoje galima vartoti tik sulaukus 20-ies.
Apie paskirtą baudą tai nuomonė aiški – daugeliui atrodo, kad jaunuolis lengvai išsisuko. Bet ar nėra absurdiška paskirti 12 mėnesių nevartoti alkoholio, kai jis ir taip negali jo vartoti dėl amžiaus?
Dėl ko skiriama tokia priemonė? Koks būtų skirtumas, kokių pasekmių sulauktų šiaip alkoholį vartojantis aštuoniolikmetis, pvz., ir šis jaunuolis?
***
Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus Viešųjų ryšių specialistėSilvija Smolskaitė paaiškino, koks yra baudžiamojo poveikio priemonių tikslas. Taip pat ji pabrėžė, kad Teismų administracijos komentaras yra bendrojo pobūdžio – tai yra, negali būti laikomas konkrečios situacijos aiškinimu.
„Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Todėl baudžiamoji poveikio ar auklėjamojo poveikio priemonė, visų pirma, neturėtų būti suprantama kaip bausmė, kadangi ji yra tik papildoma priemonė siekiant vieno iš bausmės tikslų – paveikti asmenį, kad jis ateityje nebedarytų nusikalstamų veikų, teigiamai veikti jo elgesį.
Tokia nuostata formuojama ir BK 75 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodoma, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui.
Už alkoholinių gėrimų vartojimą ar turėjimą, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 485 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė.
Šiuo atveju, teismas nuteistajam taip pat paskyrė įpareigojimą nevartoti alkoholinių gėrimų, kurio nevykdant Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio nustatyta tvarka, atsirastų pagrindas probacijos tarnybai kreiptis į teismą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo.
Gavęs probacijos tarnybos teikimą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 straipsniu, gali panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistąjį pasiųsti atlikti paskirtą bausmę“, – sakė S. Smolskaitė.