Prieš kokius dešimt metų buvau moteris ugnis. Užsiiminėjau sportu, turėjau stangrią figūrą, truputį pasikoregavau lūpas ir krūtinę, nes manau, kad moters pareiga yra atrodyti tobulai. Kadangi Lietuvoje su darbais buvo nelabai kas, tai išvažiavau į Angliją.
Įsidarbinau naktiniame klube kaip „pole dance“ šokėja. Radau lietuvišką paaiškinimą, kad tai yra šokis ir akrobatika ant stulpo. Čia gana rimtas dalykas, nes reikia ir talento, ir fizinės jėgos, ir artistiškumo. Kiti galvoja, kad tai eilinis striptizas, bet tikrai ne.
Turėjau daug gerbėjų, kurie ateidavo pažiūrėti, kaip aš šoku, bet likau profesionali, su niekuo neprasidėjau. Mano bosas buvo toks dvimetrinis įspūdingas vyras. Daug kas jo bijodavo, nes atrodė kaip koks banditas. Tokie grubūs veido bruožai, beveik niekada nesišypsantis, mažai kalbantis. Tuo jis man ir patiko.
Bet dažnai su juo matydavau vieną iš savo kolegių. Maniau, jie pora, tai per daug nelindau į akis jam. Pastebėjau, kad jis pats kažkaip meiliai į mane žiūri. Mane pakviesdavo į savo darbo kambarį, pasiūlydavo kokį gėrimą, pakalbindavo. Nebuvo gobšus, gaudavau visokių „bonusų“. Kartais pakviesdavo kur nors pavalgyti ar pasivažinėti su motociklu.
Puikiai leidome laiką ir jaučiau, kad darausi jam neabejinga. Įdomus dalykas tas, kad dažnai mums kompaniją palaikė ir ta mano kolegė šokėja. Ji reagavo normaliai, kad mes visur trise. Iš pradžių man buvo keista, bet paskui pripratau ir aš.
Vėliau mūsų santykiai pažengė toliau. Būdavo, kad vieną naktį aš leidžiu su savo bosu, o kitą naktį – kolegė. Niekada anksčiau nemaniau, kad meile galima dalintis, bet tikrai nejaučiau jokio pavydo. Mylėjau savo bosą visa širdimi ir nenorėjau nieko keisti. Vieną vakarą padauginome gėrimų truputį ir nutiko taip, kad lovoje atsidūrėme visi trys.
Buvo gana įdomi patirtis ir tapome visi trys tokie artimi. Paskui nereikėjo jau nei gėrimų padauginti, nei naktų grafiko, nes vis dažniau laiką leisdavome visi kartu. Net apsigyvenome visi trys kartu. Norėjau, kad mano bosas būtų laimingas. Čia ir yra tikra meilė, kai dėl mylimo žmogaus gali padaryti viską.
Lietuvoje tokio dalyko nesuprastų žmonės, bet Anglijoje niekas nesistebi. Buvo puikūs mano gyvenimo metai. Vėliau dėl tam tikrų aplinkybių grįžau į Lietuvą. Dar vėliau sukūriau šeimą, auginu vaikus, bet taip ilgiuosi tų gražių metų Anglijoje, tos laisvos ir nerūpestingos meilės – nors ir ne visai legalios.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Uždrausta meilė“. Laimėtojas bus paskelbtas liepos 31 dieną.