Pastarųjų savaičių įvykiai paveikė visus (blaiviai mąstančius žmones), paveikė ir mane, studentę. Mokytojai išreiškė aiškius savo norus, aiškią protesto priežastį, tik gaila, kad valstybei tarnaujantys žmonės to nesugeba suprasti, o gal tiesiog to daryti nenori? Niekas nepaneigs, kad ilgą laiką Mokytojai yra žeminami, nuvertinami, o juk būtent jie yra visos Lietuvos pagrindas. Tik jų dėka mes tampame gerais žmonėmis. Norėčiau priminti, kad Mokytojas – ugdo kiekvieną iš mūsų. Jis paruošia mus būti kūrybiškais, patriotiškais, skiepija mums meilę tėvynei, jis išugdo mums, kad didžiausia vertybė yra ŽMOGUS. Todėl Mokytojas – mums tampa autoritetu, į kurį mes norime lygiuotis.
Man ramybės neduoda tik viena mintis: „Mokytojas – prestižinė profesija 2025 m.“. Kyla tik du klausimai: 1. Kodėl Mokytojo profesija prestižinė turėtų tapti tik 2025 m.? Kodėl ji dabar tokia nėra laikoma? 2. Ir ar manoma, kad po tokių įvykių, kai Mokytojas valstybei yra paskutinėje vietoje, jaunimas rinksis šią profesiją? Ar jauni žmonės, kurie visada svajojo būti pedagogais, išdrįs tai įgyvendinti, žinodami, kokia yra Lietuvoje situacija? Į šiuos klausimus atsakyti sudėtinga, o ir nežinia ar verta... (o juk ir taip mokytojų jau yra perteklius).
Tad tariu AČIŪ visiems pedagogams, visiems juos palaikantiems žmonėms. Nepasiduokime. Kovokime. Žinau, kad šis streikas atima daug jėgų (ypač tiems, kurie „gyvena ŠMM“), tačiau nesustokit. JŪS jau pasiekėte daug, JŪS suvienijote didelę dalį Lietuvos. JŪS kovojate ne tik už save, bet už ateitį. Už geresnį rytojų, už būsimas savo kolegas.
AČIŪ, kad kovojate už mus!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Atsidūrėte panašioje situacijoje? Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.