Tačiau, kad ir kaip būtų gaila, taip nebus.
Pats esu trečio kurso studentas, todėl manau, kad bent truputį suprantu, ką reiškia pereiti tą pragarą, visų meiliai ir švelniai vadinama mokykla. Dvylika metų ant kietų, nepatogių medinių kėdžių ar dar nepatogesnių suolų. Dvylika metų nesibaigiančių tėvų bei mokytojų pamokų, kad reikia būti tokiu, bet ne kitokiu. Dvylika metu su didele krūva knygų, kurias reikia perskaityti, dar didesniu kalnu namų darbų užduočių, ir mažyte kruopelyte laiko, per kurį turi viską padaryti. Gyvenant tokiomis sąlygomis nėra paprasta palaikyti pusiausvyrą tarp gerų pažymių bei gerų santykių su draugais, ypač paaugliams, kurių tėvai griežtesni. Tačiau įmanoma. Ir mano manymu, būtent griežti tėvai padėjo man tapti tokiu, koks esu dabar. Nesakau, kad esu tobulas. Tobulų tiesiog nebūna. Bet manau, kad jei tėvai man būtų suteikę tokią laisvę, apie kurią paaugliai taip svajoja, aš nebūčiau pasiekęs net pusės to, ką pasiekiau.
Atrodo taip nesenai, vos prieš kelis metus, aš buvau kaip daugelis mokyklinio amžiaus paauglių: gyvenau po tėvų stogu su žvilgsniu į šviesų rytojų bei neapsakomu noru ištrūkti iš to, kas tada atrodė kaip tikrų tikriausias kalėjimas. Maršrutas „Namai – Mokykla – Namai“ karts nuo karto būdavo paįvairinamas draugiškomis gatvės krepšinio varžybomis su draugais ar turistinėmis kelionėmis dviračiu po apylinkes. Dar rečiau įsiterpdavo koks gimtadienio vakarėlis. Tada atrodė, kad laisvės per mažai, o dėl neapsakomo noro būti laisvam ne kartą įsivėliau į ginčą su tėvais. Tada atrodė, kad jie naikina mano socialinį gyvenimą. Dabar matau, kad laisvės buvo pakankamai. Dabar matau, kad jie mano laisvės apribojimu apsaugojo mane nuo klystkelių, kuriais aš galėjau nuklysti. Dabar matau, kad uždedami man grandines, tėvai apsaugojo mane nuo savęs paties. Ir nuolatinis jų pamokslas, kad reikia mokytis, kad turi daryti namų darbus, kad reikia stengtis kuo geresniais pažymiais baigti mokyklą, tada skambėjęs kaip šūkis iš sovietinius laikus menančio propagandinio plakato, dabar nebeskamba taip kvailai, taip beprasmiškai, taip priešiškai. Ir dabar man gėda. Gėda todėl, kad ankščiau buvau per kvailas, kad suprasčiau, kodėl tėvai taip elgiasi.
Niekam ne paslaptis, kad tiek mokytojai, tiek tėvai, ypač vyresniems mokiniams, itin dažnai kaip priežastį mokytis naudoja abitūros egzaminus. Taip, tai yra labai svarbus gyvenimo etapas, kurį dauguma esame praėję. Ir taip, dvyliktoje klasėje tai atrodo kaip pats sunkiausias dalykas, kuris gali nutikti. Tačiau turiu jus, gerbiami dvyliktokai, nuliūdinti. Bus sunkiau. Bus daug sunkiau.
Neslėpsiu, ne vienas studentas laukia gegužės mėnesio pabaigos. Nes tai yra metas, kai socialiniai tinklai plyšta nuo Lietuvos švietimo sistema nepatenkintų abiturientų gausos. Vieni piktinasi egzaminų turiniu, kiti – jų kiekiu. Tačiau tai, kas vieniems yra tragedija, kitiems – komedija. Ir studentai juokiasi. Tačiau ne dėl to, kad kažkam sunku, o dėl to, kad tas kažkas net nenutuokia, kad įstojus į universitetą jis svajos, kad egzaminų sesija būtų tik kartą per dvylika metų. Bemiegės naktys, nosis užrietę dėstytojai, kursiniai darbai... O kur dar visų studentų siaubas baubas vardu – sesija... Visa tai – tik dalis to, kas laukia jūsų, jeigu nuspręsite toliau kramtyti karčias mokslo šaknis aukštosiose mokyklose.
Tačiau net ir baigus universitetą gyvenimas nesibaigia. Atsiranda darbas, šeima. Nauji rūpesčiai, apie kuriuos net nebūtum pagalvojęs. Gyvenimas labiau primena siaurą, vingiuotą, slidžiais ir aštriais akmenimis grįstą takelį, nei platų, tiesų, lygų, rožių žiedeliais nusėtą kelią. Tad mieli įvairaus amžiaus moksleiviai. Prieš sakydami, kad jūsų gyvenimas – tragiškai sunkus, kad viskas aplink blogai, kad tėvai jus slegia ar kitaip naikina, susimąstykite. Ar tikrai viskas taip blogai? Ar tikrai tėvai jums linki blogo ribodami jūsų laisvę? Ar tikrai sunkiau nei dabar gyvenime nebebus?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite atsiųsti savo nuomonę? Patarti? Pasidalinti mintimis? Kviečiame pasidalinti mintimis! Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: