Įstojau į aukštąją mokyklą, bendrosios praktikos slaugytojo programą, valstybės finansuojamą vietą. Kliūčių nebuvo: niekas nereikalavo pristatyti medicininę pažymą ar pan., tačiau džiaugsmas truko neilgai. Per eilinį vizitą pas gydytoją tarp mūsų išsirutuliojo dialogas, kurio metu sužinojau skaudžią tiesą: su savo diagnoze (F25.2) aš niekada negausiu licenzijos dirbti slaugytojos darbo.
Galimybės pereiti į kitą specialybę, išsaugant valstybės finansavimą, nebuvo, tad su dideliu šeimos narių palaikymu pradėjau studijuoti, tačiau nedingo abejonė, kad tai darau veltui. Mane palaikė mintis, kad mano diagnozė netrukdo dirbti slaugytojo padėjėjo darbo, tad mokiausi toliau. Kartą nusprendžiau pasikalbėti su dėstytoja. Išsakiau jai savo bėdą. Ji paklausė, kam aš iš viso mokausi, jei mokslas toks sunkus, o slaugytojo padėjėju dirbti galima palankius kelių mėnesių kursus.
Išėjau iš aukštosios mokyklos ir užsiregistravau darbo biržoje. Ten man pasakė, kad šiuo metu tokių kursų nerengia. Gavau rekomendaciją į soc. įmonę, kur įdarbina neįgaliuosius. Ten man pasakė, kad konkurse dalyvauju, tačiau prie manęs deda klaustuką, nes mano darbingumas (45%) yra per didelis. Man buvo paaiškinta, kad nuo sausio mėnesio valstybės rėmimas trečiai grupei bus sumažintas, tad jie į priekį ieško žmogaus su dar mažesniu darbingumu. Kaip ir reikėjo tikėtis, manęs ten dirbti nepriėmė.
Išvada peršasi tokia: esu per didelis ligonis, kad dirbčiau norimą darbą, nes turiu invalidumą, bet esu per mažas ligonis socialinei įmonei, nes mano invalidumas per mažas.
Komentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM):
Neįgalių žmonių integravimas į darbo rinką yra reikalingas ne tik siekiant didinti jų savarankiškumą ir užimtumą, bet taip pat aktualus užtikrinant lygias galimybes.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo kitų metų įsigalios Socialinių įmonių įstatymo pakeitimai (dvi redakcijos – sausio ir liepos mėnesiais). Jais norima užtikrinti, kad socialinės įmonės savo tikslo siektų dalį pelno reinvestuodamos socialiniams tikslams, pavyzdžiui, socialinėse įmonėse įdarbintų daugiau sunkiausią negalią turinčių žmonių.
Užimtumo įstatyme numatytos naujos įdarbinimo su pagalba paslaugos, kurios įsigalios nuo 2020 m. sausio – pagalba atliekant įsidarbinimo procedūras, lydimoji pagalba įsidarbinus. Užimtumo tarnyba tam galės pasitelkti, pavyzdžiui, nevyriausybines organizacijas:
· pagalba įsidarbinant leis darbdaviui ir žmogui, kuriam dėl neįgalumo reikalinga pagalba, sklandžiau komunikuoti;
· lydimoji pagalba įsidarbinus žmogui padės rasti būdų, kaip išspręsti darbe kylančias problemas, dėl kurių jis gali netekti darbo. Tokia pagalba bus teikiama pagal poreikį, tačiau ne ilgiau nei 12 mėnesių.
Dėl skaitytojos Evelinos situacijos
Kaip jau minėjome, vienas didesnių pokyčių neįgaliųjų įdarbinime – pagalba įsidarbinant ir jau įsidarbinus.
Šiuo metu tokios paslaugos pilotuojamos per Institucinės globos pertvarkos projektą. Sprendžiant iš laiško, norėtume skaitytojai Evelinai pasiūlyti pasikonsultuoti dėl pagalbos įsidarbinant paslaugų poreikio įvertinimo su šias paslaugas teikiančios įstaigos koordinatore Vilniuje Jurgita Gračioviene, tel. 8 600 24068.
Pažymime, kad negalią turinčiam žmogui, kuriam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, diagnozė F25.2, ir jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis, nuo kitų metų bus teikiama valstybės pagalba (atlyginimo subsidijos ir kita) visą darbo socialinėje įmonėje laiką.