Viskas prasidėjo nuo to, kad per vieną draugų susibūrimą pabendravau draugiškai su kita mergina. Gal kažkiek paflirtavau, bet nieko rimto. Vėliau su ta mergina susirašėme žinutėmis ir kartą susiskambinom. Tiesiog su ja smagu bendrauti. Taip, neslėpsiu ji labai simpatiška, bet aš nesu kvailas. Suprantu, kad turiu įsipareigojimų ir savo santykius saugau.
Po šių pabendravimų draugė labai užpyko, pareiškė, kad ją išdaviau morališkai ir tai skaitosi neištikimybė. Nors net prisilietęs prie tos merginos nesu. Man neištikimybė – jau veiksmas. Kaip bučinys, seksas ar išėjimas gyventi kartu. O pabendravimo ar pasišnekėjimo su priešinga lytimi nelaikau antros pusės išdavystės. Likau nesusipratęs.
Mylimoji su manimi nešneka. Aišku, aš jos atsiprašiau, jei ji ne taip ką suprato, bet ji man pareiškė, kad niekada man neatleis. Ji taip pat pasakė, kad jei būčiau nuėjęs į striptizo klubą, tai irgi būtų kaip neištikimybė. Išvis pasimečiau. Ar čia aš vienas galvoju kitaip, ar jau dabar priimta galvoti, kad kiekvienas žingsnis laikomas išdavyste? Ar dar yra tikimybė išsaugoti santykius? Ar nekaltas flirtas galėjo rimtai sugriauti santykius?