Mano buvęs vaikinas, ne veltui toks ir tapo, pasižymėjo labai dideliu poreikiu taupyti. Po vienos mūsų kelionės tapo aišku, kad mums ilgainiui ne pakeliui.
Mano draugas buvo mėgėjas keliauti. Kas labai nustebino, nes kelionėms reikia turėti pinigų. Galų gale, atostogos visada yra susijusios su išlaidomis. Na, bet kiekvieno yra skirtingas požiūris ir jį reikia gerbti.
Taigi, mano vaikinas mane įkalbinėjo išvykti į kelionę, į Kroatiją. Žinoma, Balkanai mane visada žavėjo, todėl sutikau. Ėmėme ieškoti kelionių pasiūlymų. Buvome studentai, pinigų daug neturėjome, tačiau santaupų visada pavykdavo susitaupyti. Radome mums įdomu pasiūlymą, viskas ėjosi sklandžiai.
Sutarėme, kad už bilietus ir kelialapius sumokėsiu aš, o jis apmokės kelionėje išlaidas. Atrodė man tuo metu sąžininga, jei būčiau žinojus, kokios jo kelionėje išlaidos, nebūčiau mokėjus už jį, o gal išvis nebūčiau važiavusi. Tai kelionei įkalbėta išleidau visas savo santaupas. Kadangi tarėmės, kad kelionėje jis viską finansuos, tai aš pasiėmiau nedaug pinigų kortelėje, kad nupirkčiau suvenyrų artimiesiems ar tiesiog nenumatytiems atvejams.
Iki kelionės mes buvome kartu jau nemažai laiko, žinojau jo polinkį neišlaidauti, tačiau galvojau, kad jis pats pasiūlęs kelionę pats ir nori atostogų, tad nieko neįtardama susiruošiau keliauti į patį gražiausią gamtos kampelį.
Kelionę mes pasirinkome autobusu, kad daugiau pamatytume ir aplankytume. Viskas turėjo būti tobula, bet net neįtariau, kad ta kelionė man apkars.
Viskas prasidėjo jau pirmą dieną. Į kelionę aš buvau paėmusi užkandžių, kad turėtume ką kramsnoti iki sustojimo pavalgyti. Jis taip pat paėmė kažkokio maisto. Vėlgi, jei būčiau žinojus....
Kaip ir reikėjo tikėtis, stojant pietauti, maniškis pareiškė kad tai švaistymas, juk turime maisto, galime jį suvalgyti. Pietauti nėjome. Kaip vėliau paaiškėjo, vakarieniauti taip pat, sukomės iš to ką buvome pasiėmė is namų. Tuo metu nepagalvojau nieko blogo. Džiaugiausi kelionės įspūdžiais.
Vėlyvą vakarą pasiekėme viešbutį, kuriame turėjome praleisti naktį ir iš ryto tęsti kelionę. Tada gavome pavalgyti, kadangi tai buvo įskaičiuota į kainą. Ryte pusryčiai taip pat įėjo į kainą ir viskas buvo sklandu. Išvykome anksti savo kelionės tikslo link.
Pietauti aišku vėl nėjome, kadangi per brangu ir kam to reikia, juk pavalgėme pusryčius? „Juk ne pavalgyti važiuojame“,– sakydavo jis. Vėlai vakare pasiekėme kelionės tikslą ir apsistojome savo poilsio namuose kelioms dienoms. Nuėjome miegoti, nes kelionė truputi išvargino. Rytą atsikėlę pradėjome atostogauti.
Pusryčiams turėjome užpilamu košių ir kavos, nebuvome labai pusryčių mėgėjai, dėl to mums to užteko. Tačiau kitas dienas prasidėjo konfliktai, nes mano nuostabusis eks nusprendė, kad reikia į kelionę pasiimti žuvienės konservų, ir dar pačių pigiausių, kurių net valgyti neįmanoma.
Kažkokias kilkes jis valgė pasimėgaudamas, vien dėl to, kad pigiai pavyko nusipirkti. Perkant kelias skardinės gavo didelę nuolaidą. O man nuo jų sustojo skrandis jau pirmąją dieną. Kadangi neturėjau pasiėmusi daug pinigų, buvo sunku, buvau priklausoma ir visiškai apgauta. Ir alkana. Gerai, kad į kelionės kainą įėjo apgyvendinimas, nes būčiau miegojus po palme ir nesiprausus.
Sumokėjus už kelionę ir sutarus, kad jis mokės kelionėje už viską, likau visiškai kvailio vietoje, nes jis niekam neleido pinigų, nei pramogoms, nei elementariam prasimaitinimui. Labai pykau. Kokios čia atostogos? Badaujant ir visiškai ne tokios, kokios buvo žadėtos ir kokių tikėjausi. Nuo to nevalgymo kelias dienas darėsi silpna.
Neapsikentusi po kelių dienų paskambinau tėvams ir jie man pervedė pinigų, kad turėčiau bent kelionėje atgal. Važiuodama atgal ėjau ir valgyti, ir kavos gerti. Kažkoks pragaras, o ne atostogos su visišku šykštuoliu.
Žinoma, kad mes išsiskyrėme. Ne dėl tragiškos kelionės, buvo ir daugiau keistenybių, bet daugiai tokio vaikino nenorėčiau ir net pikčiausiam priešui nelinkėčiau. Jaunas žmogus, o visiškai nemokėjo mėgautis gyvenimu. Jau nekalbu apie sau leidimą bent pavalgyt. Šita kelionė jau liko praeityje ir tik kaip nemalonus prisiminimas.
Savo istorijas ir pasakojimus siųskite pilieciai@delfi.lt