Vaikinas taikliai pagyrė mano nuotraukas, pašmaikštavo ir pasakė, kad jeigu sutikčiau su juo papietaut ir pasivaikščioti mieste, tai būtų gražiausia diena Vilniuje. Pasimatymui nebuvau nei nusiteikusi, nei pasiruošusi, iš namų išėjau su kasdieniais džinsais ir marškinėliais. Vaikinas užsienietis – neverta bendrauti, pamaniau. Tad atšoviau, kad jau pietavau, o gidės darbas manęs nevilioja.
Bet jis nenusileido ir pabrėždamas, kad mus skiria vos kelių metrų atstumas, paprašė susitikti kavai. Kavos kaip tik norėjau, o ir dienos planų ypatingų neturėjau, todėl galiausiai susitikau skirti jam 15-20 minučių.
„O tu dar gražesnė negu nuotraukose“, – plačiai šypsodamasis ir sukdamasis ant stebuklo plytelės Katedros aikštėje mane pasitiko britas Lukas. Net susigėdau, nes kaip tik jis buvo pasipuošes ir atrodė daug geriau negu nuotraukose, o mano programėlės profilis tikrai nepriminė kasdieniško stiliaus. Bet gražūs ir nuoširdūs Luko komplimentai privertė patikėti, kad iš tiesų jam patinku.
Įdomiausią su juo buvo tai, kad miesto centrą ir net kavines vaikinas žinojo geriau už mane, nes keliavo darbo reikalais. Kava jo parinktoje kavinėje buvo puiki, todėl, kaip juokavo Lukas, tai reikėjo atšvesti ir dar suvalgyti desertą. Taigi, net nepastebėjau, kaip smagiai juokdamiesi ir gyvai kalbėdamiesi kartu praleidome visą valandą.
Išeinant jis vėl pajuokavo, kad jeigu su juo ištvėriau tiek laiko, privalo pavaišinti mane ledais ir dar kartą pasiūlė pasivaikščioti mieste. Šį kartą nebebuvau tokia kategoriška, nes taip smagiai ir jaukiai su visiškai nepažįstamu žmogumi dar nebuvau jautusis.
Svarstant, ką veikti prisiminiau savo seną, nuo persikėlimo gyventi į Vilnių turėtą norą – apvažiuoti visą miestą, atsitiktinai sėdant į bet kurį autobusą ar troleidusą. Vaikinas ne visai suprato mano idėją, bet sutiko ją sekti. Toje mūsų neįprastoje ekskursijoje po miestą buvo taip smagu, kad jautėmės lyg iš namų pabėgę paaugliai. Sėdėjome galinėse sėdynėse, rodėme vienas kitam vaizdus pro langą, stebėjome žmones ir daug juokėmės, o galinėse stotelėse gaudydavome kitą maršrutą.
Dar pirmame mūsų atsitiktinai pasirinktame autobuse jis paėmė mano ranką ir laikė ją visą kelionę. Abu stebėjomės, kad per tokį trumpą laiką pasijutome tokie artimi ir kad ši nekonfortiška kelionė vasaros karštyje teikė tiek džiaugsmo. Viso miesto neapvažiavome, bet susitarėme kartu pavakarieniauti.
Tą vakarą nusprendžiau išsirinkti gražiausią savo suknelę ir nustebnti Luką. Bet mane ir vėl nustebino jis, nes susitikus supratau, kad vakarieniausime šalia Katedros aikštės esančiame prabangiame viešbutyje „Kempinski“, kuriame, pasirodo, jis ir buvo apsistojęs.
Tai supratusi pasijutau nejaukiai, kad ištempiau jį į kelionę viešuju transportu, bet atrodo, būtent tas Luką labiausiai ir susižavėjo. Vis dėkojo ir kartojo, kad ši diena jam buvo viena įsimintiniausių gyvenime.
Vakarieniaudami kalbėjomės nesustodami. Atrodė, kad mėgstame panašius dalykus, sutampa mūsų požiūris ir norai. O keliant šampano taurę Lukas prisipažino norįs, kad šis vakaras su manimi niekada nesibaigtų... Pasirodė, kad to labai noriu ir aš, tik jo balsas skambėjo kažkaip nostalgiškai ir mane smelkė nemaloni trapumo nuojautą, bet vijau tas mintis šalin.
Romantiškai pavakarieniavę išėjome pasivaikščioti. Apsukome kone visą senamiestį, aplankėme naktines miesto vietas, net pašokome klube. Ir nors buvau su aukštakulniais, eidama su Luku to net nepajutau. Rodėsi, kad pilname žmonių mieste esame tik mudu...
Grįžome po vidurnakčio – į pradžią, į Katedros aikštę. Čia jis paklausė, ar galėtų mane pabučiuoti, o man sutikus, glėbyje nusinešė ant tos pačios stebuklų plytelės. Ir nors jau buvo laikas grįžti namo, bučiuodama jį vėl panorau, kad šis vakaras nesibaigtų.
Taksi artėjant prie namų sėdėjau jo glėbyje – įsupta, saugi ir rami lyg vaikas. O mums dar neišsiskyrus jau ėmiau jausti jo ilgesį.
Palydėjęs mane iki buto durų Lukas pakėlė akis ir pasakė, kad viskas, ko dabar nori – likti kartu su manim ir nors jam nesmagu siūlyti, paprašė grįšti su juo į viešbutį. Žinojau, kad neturėčiau to daryti, bet tiesiog pasidaviau jausmui. Tada dar pajuokavau, kad pusryčiams norėsiu blynelių su braškių uogiene.
Sprendimu likti kartu labai apsidžiaugėme abu. Grįžę dar atsidarėme butelį šampano, bet jis taip ir liko nepaliestas. Tą naktį svaigome nuo vienas kito. Buvo tiek aistros, kad valandos tarsi sustojo, o tarp mūsų neliko jokių tabu. Paryčiais laiminga užmigau, o prabudau nuo čaižaus skambučio į duris.
Atidarius vyras iš aptarnaujančio personalo į kamabarį įvežė pusryčių staliuką, įteikė man didžiulę puokštę baltų rožių ir pasakė, kad ponas Lukas išvyko, bet siunčia gėles bei raštelį.
Atsitokėjusi iš nuostabos ir miegų, raštelyje radau tokius Luko parašytus žodžius: „Mieloji, turėjau skubiai išvykti, nenorėjau tavęs žadinti... Nepajėgiau prisipažinti, bet turiu šeimą, dabar negalėčiau palikti savo mažo sūnaus, bet esu tau beprotiškai dėkingas už gražiausias diena savo gyvenime ir labai prašau atleidimo... Siunčiu tavo mėgstamas gėles ir linkiu skanių pusryčių. Paskambink – labai tikiuosi dar susitikti. Myliu tave! Lukas.“
Perskaičiusi jo raštelį pratrūkau verkti, atrodė, viskas aplinkui sugriuvo. Priešais mane ant pusryčių stalelio stovėjo puikūs valgiai ir lėkštė mano mėgstamų blynelių su braškių uogiene, bet aš negalėjau nė kasnio į burną įsidėti. Tada tik susirinkau daiktus ir palikusi viską išvažiavau namo. Jaučiausi sutrikusi, apgauta ir išduota.
Luką iškart ištryniau iš programėlės, o raštelį su jo telefono numeriu išmečiau į šiukšlių dėžę. Aiškiai žinojau, kad su vedusiu vyru nesusitikinėsiu.
Laikas praėjo, jausmai nurimo, jam atleidau. O dabar kartais pagalvoju, kad stebuklų laiptelis Katedros aikštėje tikrai veikia, nes tai, ką patyriau ir supratau apie save, būdama su juo, ir tas gražus mūsų kartu prisiminimas, – visa tai niekuomet nesibaigs. Dar vienas man varbus supratimas ir šio patyrimo buvo tai, kad karščiausias vakaras prasideda nuo šilčiausios dienos.
Šis pasakojimas dalyvauja konkurse „Mano karščiausias vakaras“. Savo laiškus siųskite adresu pilieciai@delfi.lt
Vieno pasakojimo autorius laimės 600 eurų vertės prizą išskirtinės prabangos 5* viešbutyje „Amsterdam Plaza“, Palangoje.