Ne gana to, areštuoti abu man priklausantys automobiliai ir atskaičiuojama pusė atlyginimo. Areštą vykdo Klaipėdos antstolis, o mano gyvenamoji vieta yra Vilniuje. Pagal civilinį kodeksą antstolis negali vykdyti veiksmų ne savo veiklos teritorijoje. Tai, mano nuomone, vienas pažeidimas?
Taip pat civiliniame kodekse nurodoma, kad negalima areštuoti daugiau nei nurodyta turto arešto maste. Antstolis areštavo banko sąskaitą, kurioje yra išieškojimui reikalinga suma, abu automobilius, ir pusę atlyginimo. Ar tai – antras pažeidimas?
Kodekse nurodoma, jog draudžiama areštuoti išeitines kompensacijas. Antstolis areštavo ir šiuos pinigus. Tai būtų trečias pažeidimas? Ar ne? Daugiau nesiplėsiu. Dar vienas klausimas: kur žiūri teismas, atmetinėdamas skundus su akivaizdžia tiesa?
***
Lietuvos antstolių rūmų atstovė detaliai išdėstė, kodėl visi antstolio veiksmai buvo teisėti ir kaip turėtų elgtis į tokią situaciją kaip skaitytoja pakliuvęs žmogus.
„Kodėl teismas atmetė skundą? 2020 m. sausio 27 d. priimta nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas atmetė šių klausimų autorės skundą kaip nepagrįstą. Konstatuota, kad antstolis nepažeidė Civilinio proceso kodekso nuostatų. Ir kur gi tas teismas žiūrėjo? Matyt, į įstatymus.
Pirma. Pagal Civilinio proceso kodekso 590 str. antstolis gali vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus toje teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar turto buvimo vieta. O skolininkas gyvena būtent Klaipėdoje. Antstolis nevykdo skolos išieškojimo iš šios „Delfi“ skaitytojos. Jis tik taikė apribojimus skolininko turtui, esančiam bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine.
Antra: Civilinio proceso kodekso 667 str. skolos išieškojimo užtikrinimui leidžia areštuoti bet kokį šeimos turtą, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe.
Kai turtas padalijamas teisine tvarka, pradedamas išieškojimas tik iš skolininkui priklausančios dalies. Jeigu turtas nei skolininko, nei jo bendraturčių, nei išieškotojo iniciatyva nepadalijamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.
Kol sutuoktinių turtas nėra padalintas (o jis antstoliui taikant apribojimus nebuvo padalintas), klausimai dėl turto arešto masto negali būti sprendžiami (nes dar neaišku, kokia konkreti turto dalis bus priskirta skolininkui ir ar iš viso tai bus padaryta).
Trečia. Pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima, išvardintos Civilinio proceso kodekso 739 str. Tačiau informaciją apie gaunamų lėšų kilmę antstoliams privalo pateikti patys areštuotų sąskaitų savininkai. Antstoliai savo duomenų bazėje mato tik tai, kad asmuo turi sąskaitą tam tikru numeriu. Visa kita yra banko paslaptis.
Beje, klausimų autorei siųstoje antstolio atmintinėje buvo pateikta išsami informacija, kaip elgtis.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 pt. tais atvejais, kai dėl skolų areštuojamos piniginės lėšos, asmuo turi teisę per 14 dienų nuo antstolio nurodymo išsiuntimo pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias išieškojimas negali būti nukreipiamas arba iš kurių turi būti daromos periodinės išskaitos.
Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos sąskaitos savininkui.
Tačiau įstatyme įtvirtintos garantijos veikia tik tada, kai asmuo pats tuo pasirūpina. Kodėl moteris nesiėmė šių veiksmų, galėtų atsakyti tik ji pati.
Antstoliai neburia Taro kortomis. Portalo skaitytoja nepateikė antstoliui ne tik dokumentų apie gaunamų lėšų kilmę, bet ir jokių kitų skolos išieškojimui reikšmingų dokumentų.
2019 m. lapkričio 7 d. pradėdamas skolos išieškojimo procedūras, antstolis, nebūdamas Taro kortomis buriančiu aiškiaregiu, negalėjo numatyti, kad 2020 m. ji pateiks ieškinį teismui dėl santuokos nutraukimo.
Tik po šio proceso galutinai paaiškės, iš kokio turto galės būti išieškoma moters sutuoktinio skola kreditoriui. Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą“, – paaiškino Lietuvos antstolių rūmų atstovė.