Asmeniškai aš anksčiau minėtu egzaminu likau labai priblokšta ir tuo pačiu nusivylusi. Klausiat kodėl, juk jis buvo ganėtinai lengvas? Teisingai, aš kaip ir dauguma laikiusių turėčiau džiaugtis ir nesiskųsti, bet tam turiu priežasčių. Pirmiausia, man gaila savo laiko, antra, tėvų, kurie papildomoms pamokoms skyrė nemažai pinigų, o trečia – gaila savo pažįstamų ir visų kitų, kurie stengėsi, mokėsi visus metus ir, svarbiausia, buvo žingeidūs – norėjo mokėti bei suprasti daugiau.
Oskaro Vaildo romane „Doriano Grėjaus paveikslas“ rašoma, jog mes visi kenčiame už tai, ką mums Dievas suteikia. Aš nemaniau, nors, tiksliau sakant, nenorėjau tikėti, kad žinioms galioja ta pati taisyklė. Tam, kad mano žodžiai nebūtų vien tik tuščias tauškėjimas, kaip pavyzdį noriu pateikti biologijos VBE (valstybinio brandos egzamino – DELFI) 3 dalies 7 klausimo 1 užduotį ir jos vertinimo instrukciją.
Užduotis skambėjo taip: „Įvardinkite mitybos lygmenis, kuriems priskiriamos išvardytos keturios organizmų grupės“. Kas dar nežino yra I mitybos lygmuo, II lygmuo ir t.t. priklausomai nuo mitybos grandinės ilgio. Kalbant apie užduoties vertinimą, juokingiausia tai, jog pirminiame vertinime buvo įskaitomi tik tokie atsakymai, kurie nurodo ne mitybos lygmenis, o šiems lygmenims priskiriamas organizmų grupes: gamintojai, pirminiai vartotojai, antriniai vartotojai ir t.t., nepaisant to, kad užduotyje klausiama visai ne to. Ne paslaptis, kad vertinimo instrukcija yra „patobulinama“ vertinimo metu. Mano laimei, šios užduoties papildytoje vertinimo instrukcijoje įskaitė ir mitybos lygmenis, kitaip sakant, tai, ko buvo prašyta.
Moralas toks, kad net užduotys yra formuluojamos taip, jog pats vertinimas neatitinka ko užduotyje yra reikalaujama. Aš nežinau kieno tai klaida, bet kur teisingumas? Jeigu galima įskaityti netgi tai, kas nėra teisinga pagal užduodamą klausimą, gal tuomet būtų įmanoma viską taip vertinti, turiu omeny, nesiremiant žiniomis? Gal tada reikėjo 2 dalies 10 klausime įskaityti eutrofikaciją, kadangi trąšose taip pat yra cinko? Žinoma, tai sarkazmas, bet tokios mintys kyla tik dėl to, jog nebežinai ko tikėtis, kai iš tavo pastangų ir žinių tyčiojamasi. Aš suprantu, kad NEC pareiga yra įvertinti mūsų žinias (tam net egzaminų programa sugalvota, pagal kurią, jei žinai daugiau nei reikia, gero nesitikėk, nes vertinamos tik programinės žinios ir niekam nerūpi, jei tavo „neprograminis“ atsakymas yra teisingas), bet kodėl šiais metais tai buvo daroma tokiu „įmantriu“ būdu?
Nenoriu nieko įžeisti, bet po biologijos VBE pasijutau lyg šį egzaminą virš 70 procentų galėjo išlaikyti visi, netgi tie, kurie mokėsi pagrindiniu, o ne išplėstiniu kursu. Taip sakau, kadangi bent jau daugumą 3 dalies užduočių buvo galima išmąstyti pasitelkiant bendrą išprusimą ar minimalias, mokykloje nugirstas žinias.
Kitas nemalonus nutikimas buvo susijęs su anglų egzamino rašymo dalimi. Manau, niekas nesitikėjo semi-formal laiško. Visus metus mus mokytoja mokė rašyti laišką draugui, nes jis visada būdavo įtrauktas. Ir prašom, lemtingąją dieną siurprizas. Man pasisekė, jog išvakarėse feisbuko dvyliktokų grupėje pastebėjau pasiūlymą pasikartoti semi-formal laišką, kadangi vokiečių ir prancūzų egzaminuose toks buvo. Bet kaip turėjo jaustis tie, kuriems tai buvo staigmena? Neabejoju, kad ne vienas užsienio kalbos mokytojas taip pat liko nustebintas.
Taip kalbėdama noriu pabrėžti, jog net patys mokytojai nebežino, ko iš mūsų reikalauti, nes jie neturi super galių, padedančių numanyti ką kitais metais NEC jiems ir mums pateiks.
Tuo pačiu mane nustebino ir anglų kalbėjimo dalis. Taisyklėse parašyta, kad sudarant kalbėjimo poras yra atsižvelgiama į mokinių mokymosi lygius (t. y. B1 kalba su B1, o B2 kalba su B2) ir jų pažymius. Man nutiko taip, jog aš, būdama B2 lygio, kalbėjau su mokiniu iš B1. Manau, tai neabejotinai padarė įtaką mano anglų VBE rezultatui. Kaip gi tai sužinoti? Deja, niekaip. Taip ir liksiu nežinioje, kadangi kiekvienos dalies taškų žinojimas yra tikrų tikriausia enigma, kurios nevalia išsiaiškinti.
Nors ir suprantu, kad nebesusigrąžinsiu visų bemiegių naktų, sunkaus darbo, išlietų ašarų, pastangų ir „išnykusių neuronų“, aš vis vien esu laiminga, kad uoliai mokiausi, siekiau savo tikslų ir lankiau papildomas pamokas. Tik mokytojų dėka sužinojau daugiau ir patobulėjau. Žinau, kad čia tik valstybiniai egzaminai ir jų principas kaip standartizuotų testų – vertinamos tik tos žinios, kurias dauguma gali „suvirškinti“, bet tikiu, jog vėliau gyvenime visa tai, ko pagal VBE išplėstinį kursą nereikia žinoti, man duos naudos.
Apibendrindama norėčiau palinkėti būsimiems dvyliktokams daug ištvermės ir stiprybės, nes jūsų tikrai nelaukia tas pats, kas laukė mūsų. Bent jau VBE egzaminų sudarinėtojai tikrai sumąstys kažką naujo ir „smagaus“, kad tik jūs egzaminų metu nenuobodžiautumėte ir gal dar kokią „džiaugsmo“ ašarėlę nubrauktumėte.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Susidūrėte su problema, užfiksavote įvykį ar norite pasidalinti įdomiomis istorijomis? Rašykite el. p. pilieciai@delfi.lt.