O be to, juk ji dar ir moteris ir kad ir kiek bekalbėtume apie lygias teises ir galimybes, moterų lyderių pasaulio politikos arenoje ne tiek jau ir daug. Bet ne Suomijoje tai nėra didelė naujiena. Kaip vėliau paaiškėjo, Suomijoje yra daug jaunų žmonių, taip pat ir moterų, kurie dalyvauja politikoje ir užima aukštas pozicijas. Kodėl? Ar šios šalies švietimas kažkuo dėtas?
Būtent dėl Suomijos naujosios premjerės Sannos Marin sulaukto dėmesio, noriu pateikti Suomiją kaip pavyzdį šalies, kurioje investuojama į žmogų, o ne į išorinius blizgučius.
Esu tikra, kad esate girdėję apie skandinavišką minimalizmą. Kai kuriais atvejais tai netgi turi neigiamą atspalvį, juk taip pabrėžiamas taupymas ir kuklumas. Štai visai neseniai lietuviškoji kailių karalienė pareiškė, jog skandinaviškas minimalizmas merginos garderobe gali skatinti nepasitikėjimą savimi. Bet ne išorė žmogų puošia. Suomijoje niekas kailių nenešioja. Gražiausios eglutės rinkimų kaip ir visoje skandinavijoje neorganizuoja. Šalis garantuoja geriausią išsilavinimą, kuris yra geriausia investicija ir nė kiek nekvepia minimalizmu.
Sanna Marin, kuri tapo jauniausia premjere pasaulyje, yra išsilavinusi, pasitikinti savimi, paprasta jauna moteris. Ir nors pritraukė pasaulio žiniasklaidos dėmesį, ji savo posto nesureikšmino. Pati Sanna pabrėžia tai, kad nors ir užaugo neturtingoje šeimoje, bet valstybė jai suteikė tinkamą išsilavinimą, todėl ji turėjo galimybę tapti tuo, kuo nori. Jos nuomone, tai ir buvo svarbiausias faktorius, leidžiantis jai realizuoti save. Vėliau ji papasakojo, jog karjera prasidėjo nuo kasininkės darbo ir tuo nieko nenustebino, išskyrus Estijos ministrą, kuris nemandagiai pakomentavo jaunosios politikės karjeros pradžią tuo priversdamas raudonuoti Estijos prezidentę, kuri skubiai atsiprašė už jo žodžius.
Kas gi tokio yra Suomijoje, kad šalis gali užauginti jauną, savimi pasitikinti žmogų? Išsilavinimas. Suomijoje minimalizmas gali būti aplinkoje, interjere, bet išsilavinime yra absoliutus maksimalizmas, kuris vykdomas pritaikant konstitucinę teisę į nemokamą išsilavinimą, o tai reiškia, jog suomiams nėra stojimo mokesčių į universitetą ar kolegiją. Nori būt daktaru ir turi gabumų - būk, nori būti teisininku – irgi gali. Todėl ir žmonės, kurie neturi pakankamai pajamų ir turtingų tėvų, gali gauti išsilavinimą, kuris, tinkamai panaudotas ir pritaikytas, suteiks pasitikėjimo savimi ir sumažins socialinę atskirtį.
Dabar Sanna Marin stovi prieš bandą politikų vyrų ir turi pakankamai žinių, gabumų ir tiek pasitikėjimo savimi, kiek princesė, apsikarsčiusi brangiausiais kailiais, neturėtų.
Kalbant apie blizgučius ir eglutes, Helsinkio eglė visiškai natūrali, ne iš šakų suręsta, tiesiog šiek tiek papuošta lemputėmis. Gatvėse šviečia kalėdinės girliandos – šventiškai, bet minimaliai. Jokių gražiausios eglės konkursų ir nuotraukų socialiniuose tinkluose. Juk yra ir svarbesnių dalykų, dėl kurių žmonės norėtų didžiuotis ar konkuruoti. Toks tas skandinaviškas minimalizmas.
Tai gal imam pavyzdį iš kitų? Minimalizmas drabužiuose, aplinkoje, namuose, bet galvoje ir pačiame žmoguje absoliutus maksimalizmas - geriausias išsilavinimas, investicijos į žmogų, o ne lempučių šou. Galbūt Lietuva dar nepavėlavo į traukinį ir sugebės vieną dieną tapti minimalizmo kultūros šalimi, kurioje ne išorė ir įvaizdis svarbiausi, o pats žmogus.