Kas čia žino, bet pokyčiai būna ohoho kokie! Spėju, jeigu perskaitytų, suprastų ir tas, apie kurį kalbu :).
Turėjau simpatiją, su kuriuo susitikdavom baliukuose, bendri draugai, žinot. Patiko jis man, bučiavomės kelis sykius, buvo tokių romantinių nuotykių per vakarėlius ir po jų...
Patiko, gražus, protingas, geras humoro jausmas, aukšti tikslai. Tik deja, nenorėjo rimtų dalykų: abu buvom jauni ir sakė, kad ne lizdo sukimas galvoje...
Siautėjo vakarėliuose, o kai mes nustojome bendrauti, mačiau jį dar su ne viena panele. Ne viena ir ašaras po to šluostė, nes draugauti niekas nepasiūlė...
Neseniai sutikau jį prekybos centre. Prieš karantiną! Perskaitys, atsimins ;).
Buvo su labai gražia aukšta tamsiaplauke ir vaikučiu! Kalbėjau telefonu, taip ir pritilau, kaip filmuose būna, kai nebeturi žodžių žmogus. Surimtėjęs, susitvarkęs, šeima vietoje.
Pasisveikino santūriai, gal žmonai apie nuotykius išsiduoti nenorėjo. Ko kartais reikia, kad žmogus ateitų į kelią: laiko bei tinkamos gražuolės!
Iš buvusio vakarėlių liūto to niekas nesitikėjo. Stovi prie lentynos, mišinukus renkasi kūdikiams... Šypseną sukėlė ironišką, neslėpsiu. Nė nesapnavau apie tokius pokyčius, kai buvau jį įsižiūrėjusi. Smalsu tik, ar ilgam nurimo?..