Skaičiau kelis straipsnius žiniasklaidoje apie vienišas mamas, vyrus, kurie susitikinėja su vienišomis mamomis ir panašias temas. Niekada nebuvau iš tų vyrų, kurie būtų nusistatę prieš moteris, kurios turi vaikus. Priešingai, vienišas mamas gerbiu už jų drąsą ir neapsakomą atsakomybę.
Kai ieškojau antrosios pusės, nekirščiau moterų į turinčias ar neturinčias vaikų. Man svarbiau yra moters charakteris, nuomonės ir visi kiti dalykai. Esmė, kad žmogus patiktų ir tiktų, o jos praeitis, kas buvo iki manęs man nėra tokia svarbi. Visi turime savo gyvenimo bagažą ir jį tempiamės visur kartu su savimi.
Dažniausiai pažinčių ieškau internete, pažinčių svetainėse. Gatvėje neprieisi taip paprastai prie moters ir nepradėsi kviesti į pasimatymą, o ir jeigu tą padarytum, greičiausiai akį patraukia jau užimta moteris. Tad, kad būtų saugiau, renkuosi pradžioje pokalbį užmegzti per atstumą.
Vieną dieną mano akį patraukė simpatiškos moters nuotrauka. Jai parašius, pokalbis labai greitai užsimezgė. Ji buvo protinga, šmaikšti ir įdomi. Pasiūliau susitikti gyvai.
Susitikome. Tikrai moteris man patiko. Sekėsi lengvai bendrauti, atrodytų viskas puikus. Po pirmojo pasimatymo sekė ir antras, ir trečias. Rasdavome bendrų temų, buvo nepaprastai smagu bendrauti. Užgimė simpatija. Ir kas buvo smagiausia, kad atrodė, jog simpatija buvo abipusė. Klausiau jos ir apie praeitį ar turėjo šeimą, vaikų. Ji man pasakė, kad vaikų neturi, turėjo rimtus santykius, bet jais nusivylė. Kam nebūna, tiesa?
Pradėjo susitikinėti vis tankiau. Užsimezgė santykiai. Įsimylėjau. Susitikinėjant kelis mėnesius, pasiūliau jai atsikraustyti pas mane. Ji ilgai nesvarstė, persikėlė pas mane. Taip džiaugiausi, kad pagaliau pavyko rasti moterį ir sukurti santykius. Galvojau, jei viskas taip gerai eisi ir toliau, gal sukursime šeimą. Susipažinau su jos mama, ji susipažino su mano draugais ir šeima. Atrodė, kad viskas vyksta taip, kaip ir turi būti.
Ji buvo gan užimta moteris, pasitaikydavo, kad dirbdavo ir vakarais, ir naktimis. Žinoma, aš ja pasitikėjau ir neįtarinėjau. Dirba tai dirba. Užtrunka tai užtrunka. Santykiai buvo geri, neturėjau pagrindo įtarti, kad kažkas negerai. O, kad būčiau žinojęs...
Tačiau vieną dieną, po daugiau nei pusmečio gyvenimo kartu, paaiškėjo tai, kas sugriovė viską. Aš eidamas iš savo darbo susitikimo sutikau savo mylimąją mieste. Ji ėjo gatve su savo mama, o taip už rankos laikydama mažą berniuką. Sutrikau, nes nieko niekada ji man nėra pasakojus apie jokius mažus vaikus šeimoje. Ji, mane pamačiusi, pasimetė dar labiau. Paklausus, kas tas mažas berniukas, pasakė, kad tai kaimynės vaikas. Gerai, daugiau neklausinėjau, tikėjau.
Jai grįžus namo, pastebėjau, kad mylimoji elgiasi keistai, yra išsiblaškius ir susinervinus. Paklausus, kas jai yra. Ji prisipažino, kad tas berniukas einantis šalia yra jos sūnus. Mane ištiko stabas. Negalėjau nei garso išleisti. Visi vakarai, visos naktys, kai ji negrįždavo namo tapo aiškūs. Visi netikėti iškvietimai į darbą vakarais ir savaitgaliais, tapo aiškūs...
Baisiai supykau. Supykau ne dėl to, kad ji turi vaiką. Būčiau priėmęs ir šią žinia, o pasišlykštėjau moters, kaip mamos, poelgiu. Viena yra nepasakyti, kad turi vaiką per pirmą pasimatymą, bet visai kas kitą palikti vaiką savo mamai, išsikraustyti pas vyrą ir jam niekada nieko nepasakyti, kad mažas vaikas yra paliktas gan ilgą laiką. Pasibjaurėjau, kad moteris/motina gali šitaip pasielgti su savo vaiku. Meluoti ir slėpti, kad yra tavo kūnas ir kraujas, man pasirodė žema ir amoralu.
Po didžiulio konflikto ir jos atsiprašinėjo ir bandymo pasiteisinti, paprašiau, kad išsikraustytų ir grįžtų pas savo sūnų. Pykau ir buvo skaudu, kad mane šitaip apgavo. Jos pasiaiškinimas buvo, kad bijojo, jog jos nepriimsiu su vaiku, bet man ne tas buvo pikčiausia. Man buvo pikta, kad man melavo ir atsižadėjo savo vaiko. Man tas pasirodė neatleistina. Taip mama neturi elgtis.
Jai išsikrausčius, dar ji bandė su manimi kontaktuoti. Vėliau sekė kaltinimai, kad aš esu kiaulė, kaip ir dauguma vyrų. Tačiau žemos moralės man pasirodė ji. Nutraukiau bet kokius ryšius ne dėl to, kad turi vaiką ir yra vieniša mama, o dėl to, kad to vaiko atsižadėjo ir nuslėpė tokį svarbų faktą nuo manęs.
Tad vyrai, atidžiau tikrinkite moteris. Geriau viską išsiaiškinti iki to laiko, kol esate įklimpęs į jų apžavus. O moterims linkėčiau būti atviresnėms. Nėra visi vyrai kiaulės, tiesiog jūs pačios kartais, nepaliekate kitos išeities, kaip tik jus palikti.
Siųskite savo pasakojimus ir istorijas pilieciai@delfi.lt