Mačiau, kaip ne vienas jų net iki kovo vidurio leido sau pramogauti užsienyje, dėti nuotraukas feisbuką ir argumentuoti savo niekuo nepasvertais įsitikinimais, kad užsikrėsti galimybė labai maža, kad galima keliauti, burtis, kelti balius, linksmintis...
Tokių erelių pasiklausiusi sužinai, kad jų visai negąsdina reali tikimybė – nei susirgti patiems, nei apkrėsti kitus…
Klausimas apie galimybę perduoti virusą kitiems vadinamajam elitui nepatinka ir jokio atsakymo nesulauksime, nes mūsų karta – seni ir durni emigrantai.
Buržuazinė emigrantų gauja, niekada nepaisiusi tarptautinės konvencijos reikalavimų, veikusi pogrindyje prieš tarybinę Lietuvą...
Štai dar viena Lietuvos pilietė, laikanti save protinga rašančiąja, nepasigėdijo dar ir reportažą savo laikraščiui parašyti, kaip buvo į Vilnių skraidinama specialiu lėktuvu iš Portugalijos.
Ji nė žodeliu neužsiminė apie gailėjimąsi dėl savo lengvabūdiškumo. Nesigailėjo, kad pridarė Lietuvos valdžiai tiek rūpesčių, o Tėvynė jos pasigailėjo ir parsiskraidino… Jokios padėkos!
Dar viena neva žymi dainininkė, lietuvė esanti Londone, savo paskyroje feisbuke parašė, kad nesinori net grįžti „žinant vietinių požiūrį į mus“. Tai yra, žinant reikalavimą dvi savaites izoliuotis. Reikalavimas tiesiog žmogiškas.
Keisti paradoksai. Šveicariška visuomenė yra be galo dėkinga savo vyriausybei už greitą CH armijos pajėgų pajungimą apgynimui nuo koronaviruso (!), o dalis lietuviškos visuomenės nuo tokios apsaugos kratosi ir keikia valdžią...
Mielieji, nemanykite, kad mūsų vadinamam elitui smegenys taip suminkštėjo tik dabar...
Vilties išsikrapštyti iš tos bėdos turime, dar daug dorų žmonių Lietuvoje ir pasiaukojančiai dirbančių medikų.
Labai gerai, kad valdžia įvedusi griežtą režimą ir baudas už taisyklių nesilaikymą. Būsime visi sveiki tik dėka tų, kurie jau aiškiai nusipelnė tautos pagarbos.