Pradėsiu nuo tabu temų. Viena iš tabu temų yra tam tikrų asmenų problemos su alkoholiu. Lietuviai šiuo atveju, yra tokie tolerantiški šiai problemai, kad iš tos, pernelyg didelės tolerancijos, išaugo išskirtinis tabu - negalima viešai minėti tam tikrų viešų asmenų alkoholinių problemų.
Štai vienas iš puikių pavyzdžių - Džordanos Butkutės prisipažinimas. Nesuprantu, dėl ko reikėjo neigti tai, ką daug kas ir taip puikiai žinojo ne vien iš gandų? Aš jau nekalbu apie Šapranausko istoriją - dabar oficialiai gaunasi taip, kad jis, rizikuodamas savo gyvybe (neva ne dėl alkoholio problemos), gelbėjo renginį, nors medicinos vadovėliai rašo, kad jis turėjo bent kelias dienas prabūti ligoninėje, griežtoje medikų priežiūroje. O neoficialiai daug kas žino, kas iš tikro įvyko ir tai, vėlgi, pavirto tabu tema bei keista vieša paslaptimi...
Kita tabu tema - tam tikrų asmenų problemos su narkotikais. Man visada buvo įdomu, kaip gi tie asmenys išvis gauna narkotikus ir kaip tie, kurie išdrįso apie tai šnekėti, išsisuko nuo teisėsaugos rankų, nepaviešinę savo tiekėjų?
Labai plati ir savotiškai įdomi vieša paslaptis ir kartu tabu tema - savižudybės ir „nelaimingi“ atsitikimai. Kodėl žodis „nelaimingi“ parašytas kabutėse? O dėl to, kad tai ne nelaimingas atsitikimas, o tiesiog neatsakingas elgesys ir ne visai gerų dalykų tolerancija. Taip pat norėčiau pastebėti keletą keistų dalykų. Pavyzdžiui, daugelis savižudybių įvyksta apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, ar bent jau kenčiant nuo jų vartojimo pasekmių. Bet per tą nelemtą alkoholio ir narkotikų temos tabu žmonės nesužino ir net nenori žinoti tikrų savižudybių ir kitų nelaimių priežasčių... Štai vienas iš komentarų, rastų internete apie nelaimę, kuri, greičiausiai, įvyko dėl neatsargaus ir neatsakingo alkoholio vartojimo:
„Buvau tuo pačiu metu su draugais <...> ir mačiau šį įvykį. Tik grįžus į Lietuvą apie tai pranešiau Delfi portalui, tik didelio susidomėjimo pateikta informacija nesusilaukė. Pažymėtina, kad kai kurie šio <...>, tą dieną buvo nemažai išgėrę, o ir <...> gausiai piktnaudžiavo alkoholiu, nors <...> tai griežtai draudžiama. Mano manymu, kad ir koks patyręs būtum, reikia imtis visų atsargumo priemonių ir atsakingai blaivia galva žiūrėti į šį <...> užsiėmimą. <...> yra puikus užsiėmimas, tačiau, sakoma, kad <...> neatleidžia klaidų. Turbūt, kad tai tiesa – neblaiviems nėra ką veikti <...>, nes trumpalaikės linksmybės, kaip žinia, gali tapti didžiule tragedija. Nepaisant to, labai gaila šio vaikinuko, dar prieš mirtį teko su juo pabendrauti, jis paliko itin malonų įspūdį, buvo labai linksmas, betarpiškai bendraujantis. Užuojauta jo artimiesiems.“
Komentarą specialiai paredagavau ne tik tam, kad be reikalo neapšmeižčiau žmonių ir nekalbėčiau apie konkretų faktą, bet ir parodyčiau pagarbą tiems, kuriems ne vis vien, kas vyksta aplink mus, kurie negali tylėti, kai mato negerus dalykus. Tačiau visų tų viešų paslapčių ir tabu temų net neišvardinsi... Kai kuriomis iš jų turėtų rimtai pasidomėti ne tik teisėsauga, bet ir slaptosios tarnybos. Bet.. dėl kai kurių iš jų viešinimo jau jumis gali susidomėti teisėsauga ir spec. tarnybos...
O gal kai kurių temų ir paslapčių sūkuryje figūruoja ir tų, kurie turi tikrinti, reguliuoti, daryti įtaką, pavardės? Žinau, ką gali atsakyti kai kurie kompetentingi žmonės - tai gali būti tik gandai ir jiems pagrįsti reikia faktų. Tai pirmyn, rinkite juos! Jei tai vieša paslaptis, tai, patikėkite, įrodymų galima nors su vežimu vežti. Bet... Dar viena vieša paslaptis, dėl ko „nerandami“ faktai, yra ta, kad... net tiriamosios žurnalistikos atstovų nėra, kurie galėtų rimtai užsiimti tam tikromis tabu temomis. Be to ir pačios žiniasklaidos priemonės nesuinteresuotos viešinti negerus dalykus apie tuos, kurie jas gausiai maitina reklamos pinigais.
Kur nepažvelgsi, ten kažkoks uždaras ratas. Bet gi gal jau reikia išeiti iš to rato ribų ir nušviesti pasaulį realiomis spalvomis?
Dėl to, viešai prašau visų, kurie vienaip ar kitaip susiję su mano paminėtomis problemomis, kad nepabijotų ir viešintų tikrąsias nelaimių priežastis. Išėjusiems jau nebepadėsime, bet taip galime padėti tokiems žmonėms, kurie gyvena ant ribos ar bent tiems, kurie tokius žino ir gali padėti, gali sustabdyti beprasmę destrukciją. Nebūkime abejingi, nes dėl abejingumo, patys to nesuvokdami, gimdome toleranciją neteisingiems dalykams. Pasakykime tabu temoms, viešoms paslaptims griežtą - NE!
P.S. Šiaip, žmonės šneka, kad kai kurių problemų neviešina dėl to kad bijo. Taip, taip - kaip sovietiniais laikais. Taigi, perfrazuojant Šekspyrą, išeina, kad kažkas negerai Lietuvos karalystėje...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!