Viskas prasidėjo prieš trejus metus. Atsirado noras padaryti kokį gerą darbą prieš Kalėdas. Paprastai tokiu atveju duodama išmaldos, aukojama labdarai ir t.t., bet aš nutariau pasielgti kiek kitaip – padėti ne svetimiems, o saviems. Pamaniau, kad toks darbas bus dar geresnis.
Šovė į galvą pakviesti Kūčių vakarienei keletą giminaičių. Šiaip esu linkusi praleisti Kūčias viena, skirti laiko apmąstymams, rimčiai, bet prieš trejus metus nutariau padaryti išimtį ir kone labdaringai pakviesti į svečius keturis giminaičius, šventes bei visą savo gyvenimą leidžiančius prie stikliuko gūdžiam vienkiemyje. Pagalvojau, nors ir prasigėrę (tokia yra tiesa, nėra ko švelninti), bet irgi žmonės, gal nušvis jų liūdnuose pasauliuose kokia švieselė...
Iš pradžių jaučiausi pakylėta – atrodė, kad žmonės tikrai įvertino mano gestą: tiesiai į akis žiūrėdami dėkojo, net ranką pabučiavo.
Kūčios praėjo neblogai. Gal ir ne šimtaprocentinis jaukumas buvo jaučiamas, bet ramiai pavalgėm, pasišildėm, pašnekėjom. Tikriausiai pasirodysiu visiška kvaiša, bet jiems nueinant dar pagalvojau – va, žmonės pamatė, ką reiškia tvarkingas, šiltas namukas, gal susipras mesti tą alkoholį, griebti kirvį, pakapot malkų, pasišildyt gryčią, apsišluot su šluota, pradėt gyvent kaip žmonės...
Deja. Naujųjų metų vakarą laukė šokas.
Naujuosius švenčiu su draugais – iš mano kiemo gražiai matyti fejerverkai, pasėdim truputį prieš, truputį po prie stalo, ir praeina ramiai, gražiai šventė. Jau nebe pirma jaunystė, trankumas neberūpi.
Kad jūs įsivaizduotumėte, kokia buvau šokiruota, kai suskambus skambučiui išvydau ne laukiamus mielus svetelius, o tuos pačius išgėrus giminaičius, pagalvojusius, kad dabar jau mano namai atviri uliavonėms.
Turėjau išgrūsti juos velniop, bet neišgrūdau... Galvojau, nutrenks dar einančius naktį keliu link stotelės...
Tokios gėdos kaip tąnakt prieš draugus gyvenime nesu turėjusi. Bjauru net prisiminti.
O kas svarbiausia, ir kitais metais drįso atsivilkti. Tada jau vijau su šluota taip, kad maža nepasirodė. Tfu, koks bjaurus daiktas tas alkoholis!
Todėl nuo tada sakau: nori šventę padaryt kažkam? Padaryk sau pačiam. Va taip. Bent žinosi, ko laukti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Liko paskutinė proga pasidžiaugti 2015-aisiais – ketvirtadienio vidurnaktį prasidės nauji, 2016-ieji metai. Nors vieni šios progos nesureikšmina, yra tokių, kurie naktį iš gruodžio 31 d. į sausio 1 d. laiko itin svarbia – naujais metais jie tikisi daug ką pradėti iš naujo: sulieknėti, rasti meilę, pakeisti atsibodusį darbą ar pasikeisti pačiam. Juk nauji metai gali tapti puikia nauja pradžia!
Kaip atšvęsti naujų metų sutikimą, kad jų pradžia būtų ypatinga? DELFI skaitytoja Lina jau rašė, kad tikrai nepataria vykti į Berlyną – neva ten brangu, daugybė žmonių, o Vokietijos sostinė yra nebent „puikus pasirinkimas visais kitais metų laikais ir visomis kitomis progomis.“
O mes klausiame Jūsų – dar likus šiek tiek laiko, patarkite, kur nevertėtų sutikti naujųjų? Kur švęsti jums nepatiko, kokia kompanija gali būti prastas pasirinkimas? Padėkite nuspręsti tiems, kurie dar renkasi iš kelių variantų ir papasakokite savo istoriją! Vienam, atsiuntusiam savo istoriją, įteiksime prizą.
Skaičius ant konkurso nuotraukos rodo, kiek žinučių žmonės jau atsiuntė bei kiek dienų liko iki konkurso pabaigos.
Konkurso taisyklės:
1. Konkursas vyksta iki sausio 4 d.;
2. Dalyvauti žaidime gali visi. UAB „Delfi“ darbuotojai žaidime dalyvauti negali;
3. Nugalėtojas/-a renkamas/-a redakcijos 2015 m. sausio 5 d. iš visų dalyvavusių žaidime. Nugalėtojas ar nugalėtoja bus skelbiamas konkursiniame tekste ir jam/jai pranešama asmeniškai žaidime nurodytu el. paštu.;
4. Konkurso prizas – M. Milinio knyga „Partizanas“;
5. Konkurso dalyvis sutinka su šiomis Taisyklėmis ir pareiškia, kad jis/ji pateikia savo duomenis delfi.lt savo noru ir sutinka, kad jo/jos pateikti duomenys, būtų saugomi delfi.lt duomenų bazėje 3 savaites. Konkurso dalyvis pateikia savo duomenis delfi.lt tam, kad tretieji asmenys (šiuo konkrečiu atveju konkurso prizo steigėjas) galėtų prie šių duomenų prieiti, juos peržiūrėti ir kopijuoti, norėdamas susisiekti su konkurso dalyviais.
DELFI pasilieka teisę kai kurias istorijas publikuoti kaip atskirus straipsnius. Nepaisant to, ar tekstas buvo publikuotas kaip atskiras straipsnis, ar pasirodė konkursinio teksto apačioje kaip žinutė, jis vis tiek dalyvauja konkurse.