Matome bombarduojamus civilius gyventojus. Kareiviai šaudo į vaikus gatvėje. Grobia žmones ir naudoja kaip gyvus skydus. Ir ką sako ta pati Vokietija? Kur sankcijos? Kur ryžtinga politika? Ar ryžtas yra tada, kai pačiam niekas negresia? Cituoju tai, kas mane pilnai sugniuždė: „Negalime atjungti visų Rusijos bankų nes negalėsime mokėti už dujas.“ Bet būtent toks butų greičiausias ir mažiausiai gyvybių reikalaujantis sprendimas, bet ir Vokietijai kažkiek skaudėtų. Ar kas Vokietijoje nuo to mirtų? Tikrai ne.
Skysti politikai užauginti šiltnamio sąlygomis atsikvošėkite. Žiema baigėsi. Vokietijai degalų atsargų užteks keliems mėnesiams. Užblokuokit Rusiją iki vasaros pabaigos ekonomiškai, politiškai, bet pilnai, be išlygų, nuolaidų. Taip. Per tą laiką padidės degalų ir produktų kainos. Taip. Reikės susiveržti diržus. Taip. Visiems skaudės. Taip, tada vokietis uždirbantis 4000 Eurų, uždirbs 3000. Bet ar tai didelė kaina už tūkstančius išgelbėtų gyvybių?
Vaikų, gimdančių moterų. Būtent tai žadėjote Ukrainai, kad Europa yra su jais. Ukraina kovoja už tai, kad tūlas Europos gyventojas gulėdamas sofoje reikštų susirūpinimą žūstančiais vaikais Ukrainoje. Bet tuo pat metu Europietis bijo šildymą namuose sumažinti keliais laipsniais, kad agresorius neturėtų kaip finansuoti karo. Jaučiu gėdą. Svetimą gėda, nors ir gyvenu Europoje.
Nežinau kaip po pusmečio politikai žiūrėdami tautai, kuri saugo visą Europa, nuo idioto su branduoliniu mygtuku sakys, kad daugiau negalėjo nieko padaryti. Begalinė, nesuvaidinta gėda už tai kokiomis skystomis, bekiaušėmis žmonių parodijomis tapome.
Apie žmogiškumą kalbame tik tada kai tai finansiškai naudinga mums patiems. Ar verta šitą masę ginti? Dažnai pagaunu save galvojant, kad tikriausiai ne.
Jei norite ir jūs pasidalinti savo nuomone ir savijauta apie karą Ukrainoje rašykite mums pilieciai@delfi.lt