Paauglystėje jutau, kad man labiau patinka vaikinai. Į juos žiūrėjau kitaip nei į merginas. Bandžiau pasikeisti: žaisti tik su mašinytėmis, bendrauti tik su berniukais. Tačiau vėl grįžau prie lėlių. Laikiau save nenormaliu, todėl labai išgyvenau. Mokykloje visada kasdien patirdavau ne tik savo klasės draugų, bet ir kitų mokinių patyčias. Teko kentėti ne tik psichologinį, bet ir fizinį smurtą. Kiek tada nuslėpiau mėlynių ant kūno...

Prasidėjo depresija, galvojau apie savižudybę. Slapta, kad niekas nematytų, verkiau. Smerkiau save. Maniau, kad homoseksualai yra tas pats, kas kaliniai, narkomanai ar iškrypėliai. Išgyvenau kasdien, nesinorėjo gyventi. Ėjo laikas, tapau jaunuoliu. Tikėjau, kad yra vaistas dėl šio, mano akimis tuomet nenormalaus potraukio. Bandžiau susirasti panelę, bendravau su ja, bet nesinorėjo nieko daugiau, nes galvojau apie vaikinus. Kažkiek bendravome tik kaip draugai. Keletą kartų bandžiau nusižudyti. Bet nepavyko. Buvau laiku išgelbėtas (tik iki šiol dar nežinau, gerai tai, ar ne).

Teko gydytis ligoninėje keletą kartų. Buvo sunkių akimirkų. Gydytojai skyrė depresijos diagnozę. Daug metų vartojau vaistus. Tikėjau, kad jie man padės pasveikti nuo, mano manymu, iškrypimo. Sunkiai prisitaikiau grįžęs į įprastą aplinką, praleidęs ligoninėse nemažai laiko. Tėvai nieko nežinojo apie mano potraukį. Jį slėpiau net nuo gydytojų ir psichologų. Jaučiau didelę gėda. Tėvas taip ir mirė, nesužinojęs tiesos apie mane. Mamai galėčiau prisipažinti, nes esu savarankiškas, nepriklausomas. Tačiau aplanko didelės abejonės, kas bus: ar gėda, gal pasmerks ir išsižadės. Visada buvai vienas ir atsiskyręs. Gal po prisipažinimo mane atstums ir mama... Tada jau būsiu visai vienas.

Dabar gyvenu ir kankinuosi tik dėl jos. Mačiau, kaip ji išgyveno dėl mano ligų, bandymų žudytis. Kažkada prisiekiau sau: niekada nenusižudysiu, kol ji gyva. Ji yra vienintelis artimas žmogus. Daugiau nieko neturiu.

Mama, tu man vienintelė likai brangiausia. Niekada tau neprisipažinau, nenorėdamas skaudinti tavęs. Mama, nesmerksiu niekada tavęs, jeigu tu manęs išsižadėtum. Tu turi teisę pykti. Kol tu gyva, tol aš gyvenu.

Baigęs vidurinę mokyklą įstojau į kolegiją, pasirinkęs mediko kelią. Dabar dirbu pagal specialybę, moku mokesčius, tokius pačius kaip ir normalūs žmonės. Tada man kyla klausimas: kodėl aš moku vienodus mokesčius, tačiau mano teisės yra nevienodos? Kodėl aš neturiu teisės gyventi laimingai, galbūt sudaryti partnerystę? Žinau, aš vaikų neturėsiu, jų įsivaikinti neketinu, net jeigu tai būtų leidžiama homoseksualioms poroms. Galbūt nesu sutvertas šeimos gyvenimui. Tačiau nenoriu jausti antrarūšiu žmogumi.

Jeigu viešai prisipažinčiau, esu įsitikinęs, kad mane turbūt nužudytų ant pirmo kampo. Taip yra Lietuvoje. Nesu čia, savo tėvynėje, laimingas. Kažkas sėdi valdžioje ir sprendžia, kas yra gerai, kas blogai, kas padoru, kas ne. Žinau, kad mano gyvenimas yra pasmerktas psichologinėms kančioms, nepilnavertiškumo kompleksas. Deja, tokia realybė, susitaikiau su tuo. Esu vienišas dėl savo psichologinių problemų, dėl visuomenės smerkimo. Ačiū tau, Gražuli, kad kiekvieną kartą man suteiki kančią. Vis primeni koks aš esu ligonis ir nesveikas. Ponas Gražuli, jeigu tu mane laikai ligoniu, tada kodėl nesukuri įstatymų dėl gydymo? Jeigu tu toks teisus, žinai, kas yra norma ir ne norma, liga ir normali būsena, tada turi gerai žinoti, kaip tai yra gydoma. Manau, kad savo viešais pareiškimais, nesantaikos kurstymais nuvarei ne vieną jaunuolį (...). Tegul tai jaučia tavo sąžinė.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

DELFI primena, kad susidūrus su patyčiomis, prichologinę pagalbą teikia:

VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialas Vaiko raidos centras. Daugiau informacijos www.raida.lt

Všį Paramos vaikams centras. Daugiau informacijos www.pvc.lt ir www.vaikystebesmurto.lt

VšĮ Saugaus vaiko centras. Daugiau informacijos www.saugus-vaikas.lt

Šeimos santykių institutas. Daugiau informacijos www.ssinstitut.lt

Vaikų linija. Daugiau informacijos www.vaikulinija.lt.

Pedagoginės psichologinės tarnybos ─ tai įstaigos, teikiančios specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą vaikams, tėvams (ar vaiko globėjams, rūpintojams), gyvenantiems savivaldybės teritorijoje ir joje veikiančioms švietimo ir vaikų globos įstaigoms.

Psichikos sveikatos centrai paprastai yra įsikūrę ir poliklinikose kaip atskiras jų skyrius. Juose vykdoma pirminė psichikos sveikatos priežiūra, tai reiškia, kad medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba teikiama ambulatoriškai – pacientai gyvena savo namuose, o iš anksto užsiregistravę ir atvykę į PSC, gali gauti jiems reikalingas paslaugas. Šios pagalbos galimybės yra visose savivaldybėse ir gali būti prieinamos visiems Lietuvos gyventojams.

DELFI primena, kad apie tai, kaip apsaugoti vaiko internetinę erdvę nuo patyčių, galite sužinoti čia.

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija
Budi savanoriai konsultantai
8 800 28888 I-VII
visą parą
Vaikų linija
Budi savanoriai konsultantai, profesionalai
116 111 I-VII
11:00 - 21:00
Linija Doverija (parama teikiama rusų kalba)
Budi savanoriai konsultantai. Pagalba skirta paaugliams ir jaunimui.
8 800 77277 I-V
16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
8 800 66366 I-VII
10:00 - 21:00
Vilties linija
Budi profesionalai, savanoriai konsultantai
116 123 I-VII
visą parą

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per dvi dienas
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/internetas Atsako per dvi dienas
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com Atsako per tris darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per tris dienas

Krizių įveikimo centre (Olandų g. 19 - 2, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00

Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt

Norite pasidalinti savo mintimis ar patirtimi? Galite papasakoti, kaip kovojote su patyčiomis, pasidalinti žiniomis, kaip jas įveikti? Tai galite padaryti žemiau arba rašydami el.paštu pilieciai@delfi.lt: