Šiandieninėje visuomenėje formuojamas vartotojiškas, savo įgeidžių valdomas žmogus. Jis – dažniausiai paviršutiniškas, gyvenantis „dėl kitų“, blizgučiais kuriantis savo įvaizdį, manantis, jog būtent tai nulemia „aukštą gyvenimo lygį“. Visiška tuštybės mugė. Kaip ir visos tos merginos, kurios į savo makiažus, manikiūrus investuoja daugiau negu į išsilavinimą, savęs kaip individualybės formavimą. Kiekvienam savo. Juk žodį „turtai“ irgi suprantame skirtingai...
Mokykloje ir apskritai, tarp savo bendraamžių pastebiu tokį dalyką: populiarumą, „kietumą“ čia lemia daugiausiai išorė, madingi drabužiai, naujausias mobilusis telefonas. Tačiau negi ne tą pačią tendenciją matome ir tarp suaugusiųjų? Koks veiksmas – toks ir atoveiksmis. Jaunimas kopijuoja, atkartoja tai, ką mato savo aplinkoje. O tuštybė žengia koja kojon.
Panagrinėkime šiek tiek atidžiau: kokia informacija grindžiamos dauguma naujienų ir televizijos laidų? „Tas nusipirko tokią ir tokią mašiną...“ „Anas turi tiek ir tiek pinigų...“ Kažkoks absurdas. Kaip ir vaizdo klipuose besiraitančios „dirbtinės gražuolės“, kurių iškilumus rodo kažkaip daug dažniau negu jų veidus.
Visa tai ir dar daugiau – vien pelno siekianti imperija, pagrįsta daugumos vartotojų žmogiškaisiais poreikiais – tuštybės siekiamybe. Ir kuo toliau, tuo daugiau. Kaip palaipsniui prarandame savo tautiškumą, taip prarasime ir tikrąjį, grynąjį Žmogų, kurio vietą užims išdabinta plastmasinė lėlė.
Tad, argi tuštybės apogėjus jau netoli? Ne, jis veikiausiai jau pasiektas, ir belieka tik laiko klausimas, kuomet, pasiekę „naują lygį“, pradėsime kopti į visiško dirbtinumo everestą. Kelias į jį jau formuojamas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!