Buvo du vadovai – moteris ir vyras – ir aš turiu problematišką odą, spuogų. Taigi, ta vadovė į mane labai žiūrėjo, manau, dėl mano veido odos ir šypsojosi. Visgi aš įtariau, kad gali manęs nepriimti ir daug vilčių nedėjau. Kitas vadovas t. y. vyras manęs visko klausinėjo, aš atsakiau, papasakojau apie save, kur dirbau prieš tai, ką veikiu ir pan.
Kai viską papasakojau, jie abu išėjo trumpam ir sako palauk truputį, tuoj grįšim.
Praėjo kokios penkios minutės ir jie grįžo, sako: „Atvirai kalbant, mes negalime priimti jūsų į mūsų kompaniją, nes nenorime, kad gąsdintumėte klientus“. Aš paklausiau: „O gal galiu dirbti, kur jų nėra?“. Jie tik prižadėjo paskambinti iki 17 val. arba atsiųsti į el. paštą pranešimą.
Taigi negavau nei laiško, nei susisiekė telefonu... Dabar turiu baimę kur beeiti...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Papasakok, kaip tau sekdavosi darbo pokalbiuose? Gal esi nepriimtas dėl keistos priežasties? Ar buvo uždavę keistų klausimų? Pasidalink patirtimi rašydamas el. p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Darbo pokalbis“.