Nieko tokio, kad masiškai dėl pinigų naikinamos sengirės, kurių mažai likę? Nieko tokio, kad ūkininkai patiria nuostolius – gali draustis, saugoti patys „kažkaip“ savo turtą? Ar tikrai pinigai svarbiau už gamtos įvairovę? Ar tikrai šimtmečiais augusių medžių medieną reikia atiduoti užsienio šalims, nes jie brangiau moka? O kas skaičiuoja pridėtinę vertę? Vietos gamintojai neturi žaliavos ir mažina apsukas, o mes kaimynus šelpiame. Toli žiūrėti nereikia – iš išteklių gerai gyvena tik Emiratai.
Rusija, kuri turi visko ir parduota tik žaliavą, turtų nesusikrovė ir gerovės žmonėms nesukūrė. Tačiau parašyti norisi apie kitą klausimą, kurį kuruoja ta pati Aplinkos ministerija. Mano giminaitis įsigijo karjerą. Mokesčius už išteklius mokėjo tvarkingai kas ketvirtį. Rudenį atvažiavo geologai – išmatavo karjerą – atrado keliasdešimt tūkstančių išjudinto grunto. Pagal įstatymą, jei gruntas išjudintas, už jį turi susimokėti, nesvarbu, kad nepardavei. Manau, kiekvienas verslininkas medžiagą ruošiasi anksčiau – t. y. laisva technika, kad nestovėtų, medžiagas ruošia ir supila į krūvas – pirkėjai nenori mokėti už šlapias medžiagas. Gavę ataskaitą susimokėjo (sukandę dantis) keliasdešimt tūkstančių eurų mokesčių, bet buhalterė per klaidą išminusavo 7000 eurų, kuriuos buvo sumokėjusi anksčiau. Kam nepasitaiko klaidų ir blogų dienų, kai tiesiog galva neveikia? Žiemą atėjo aplinkosaugininkai ir atrado neatitikimą. Giminaitis prie jų iš karto sumokėjo tą neatitikimą. Ir ką jūs galvojate – bauda pagal įstatymą dešimt kartų didesnė nei pažeidimas t. y. virš 70.000 eurų. Nėra jokių nuolaidų, kad tu mokėjai daug didesnes sumas visada laiku, kad medžiagos nebuvo parduotos, o tik iškastos. Ar tai yra adekvatu? Kaip žmogų ar firmą galima bausti už nesąmoningai padarytą klaidą? Juk tai nebuvo nei klastotė, nei nuslėpimas.
Kodėl valstybės tarnautojai tos pačios Aplinkos ministerijos neatlygina valstybei padarytų žalų? Išdavė statybos leidimus Nidoje, pastatai nugriauti ir valstybė turi susimokėti buvusiems savininkams už juos. Ar kas nors pripažintas kaltu? Giminaitis dėl to kelis mėnesius dėl pablogėjusios sveikatos gulėjo ligoninėje. Lapkričio 8 d. eilinis teismas Klaipėdoje... Vėl bemiegės naktys. Vėl raminamieji vaistai. Jei priteis, firmą galimai reiks uždaryti, nes smėlis ir žvyras ne bandelės, kurių visiems reikia, surinkti tokią sumą sudėtinga. Pagaliau, kainos neužsikelsi... Jei medžiagos kaina 3-4 eurai, vadinasi, turi iškasti 20 ir daugiau tūkstančių kubų medžiagų, kad padengtum skolą valstybei, už tai susimokėti mokesčius.
Sutinku, bauda, kai padarai nusižengimą turi būti, bet gal reikia pažiūrėti lanksčiau į viską, o ne dauginti iš karto iš 10, nes toks yra įstatymas. Pasirodo, gali viena elementari klaida sugadinti gyvenimus (sveikatos pašlijo ne vienam firmos žmogui ir šeimos nariui) ir sužlugdyti verslą. Energijos tvermės dėsnis teigia – energija niekur nedingsta ir iš niekur neatsiranda. Su pinigais yra taip pat. Firmos bankrotas reiškia, kad žmonės neturės darbo, o valstybė iš garantinio fondo turės sumokėti pinigus darbuotojams. Firmos bankrotas reiškia, kad kitos firmos (kuras, detalės) taip pat patirs nuostolių, kuriuos pasidengs didindamos medžiagų paslaugų kainas. Tokiu atveju man kyla klausimas – ką gauna valstybė ir kur bus panaudota ta bauda? Jei tai aplinkosaugininkų algų kėlimui, tai gerai – mama turi rūpintis savo vaikais, bet jei reklamai vasarą „nedegink žolės“, kai žolė jau atžėlusi arba dabar „kavos puodeliai sąvartyne irsta kelis dešimtmečius“, tada atsiprašau... Sąmoningumas keliamas per auklėjimą, o ne reklamas, kurios dažnu atveju šiais skaitmeninės televizijos laikais yra prasukamos.
Geros mamos baudžia vaikus, kai jie padaro blogus dalykus. Bet geros mamos daro nuolaidas, kad nesužlugdytų jo visam gyvenimui, nes kai žiūriu į savo giminaitį, galvoju, kad žmogui psichologiškai labai blogai. Kaip sako mano sesuo – „kaip aš galiu bausti sūnų, kuris pridarė į kelnes, jei jis tai padarė sėdėdamas ant puoduko, kitą kartą jam tikrai pavyks“.
Palauksime lapkričio – pažiūrėsime, kokia Lietuva yra mama: protinga, bet gailestinga ar nuožmi kaip pamotė, prie kurios nesinorės nei glaustis, nei jos mylėti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite paprieštarauti autoriui? Arba išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt.