Anksčiau dirbau natūralių prekių parduotuvėlėje prekybos centre, viename iš didžiųjų miestų. Pagrindiniai mano klientai buvo vegetarai ir veganai, nors pati nepropaguoju nė vieno iš šių gyvenimo būdų. Niekada neturėjau išankstinės nuomonės apie žmones, nesvarbu, kaip jie gyventų, tačiau dirbdama pastebėjau tendencijas, kurios galėtų kelti rūpestį tiek demografams, tiek sociologams.
Standartinė situacija: į parduotuvę įeina žmogus, tu su juo pasisveikini, o tau nieko neatsako. Laikui bėgant pastebėjau, kad dažnu atveju tie žmonės būna veganai ar vegetarai, nes, kad ir kaip juokiamės iš anekdotinių situacijų, bet tai tikrai ta dalis žmonių, kuri būtinai praneša, koks jų gyvenimo būdas. Sunku pasakyti, kodėl šie žmonės nelinkę būti mandagūs, bet praktiškai niekada nemačiau šių klientų su šypsena. Retas kuris pasakydavo ačiū, arba mandagiai kažko paprašydavo, atrodytų, kad laiko save aukščiau už kitus, nors šiuo atveju juk manęs prašo pagalbos, o ne aš jų. Man susidarė įspūdis, kad tai gana nelaimingi žmonės.
Kitas dalykas – šių žmonių savijauta ir sveikata. Kad ir kaip tai nuskambės, tačiau būtent mums, žmonėms, dirbusiems ar dirbančiais su vegetarais ir veganais, tenka pamatyti tikrąją šių žmonių būseną. Turbūt nekeista, kad tai – dažnai labai liekni ir išbalę žmonės. Praktiškai dažniausiai perkami tokių žmonių produktai būdavo maisto papildai – baltymų, geležies, B grupės vitaminų, D vitamino, kalcio, magnio, kofeino turintys produktai. Dažniausiai girdėjau skundus, kad trūksta jėgų, niekaip nepasveiksta, nori stiprinti organizmą. Perkama dažniausiai ne po vieną pakuotę, spėju, vartojama itin dideliais kiekiais. Nori nenori, bet man atrodydavo, kad žmonės negauna pakankamai maisto medžiagų.
Dar liūdniau pasidarydavo, kai jaunos mamos atsiveda mažus vaikus, kurie niekada gyvenime nematė kitokios mitybos nei augalinio maisto. Itin liesi, negyvybingi, nereaguojantys į aplinką – taip galėčiau apibūdinti tokius vaikus. Čia tik mano nuomonė, bet neteisinga vaiko atžvilgiu primesti alternatyvų gyvenimo būdą, tuo labiau, kai tai yra augantis organizmas, kuriam reikia itin daug skirtingų maisto medžiagų. Kai jis užaugs, tegu pats pasirenka, kaip jam gyventi, bet nors užaugs gyvybės turintis.
Kalbant, ar tai yra mados reikalas, tai dauguma atvejų sutikčiau. Darosi juokinga, kai žmonės pasisako neva tausojantys aplinką, nežudantys gyvūnų, tačiau ateina su penkiais plastmasiniais maišais rankose, kiekvieną salotą įsidėjęs į skirtingą maišelį, užsimovęs odinius batus ir su odine rankine, o ant pečių puikuojasi pūkuota kailinė apykaklė. Ir tai toli gražu – ne vienetinis atvejis.
Tikiu, kad bus daug ir įvairių komentarų. Todėl noriu pabrėžti, kad neteigiu, kad vienoks ar kitoks žmogaus pasirinkimas yra blogas, tai yra tik pastebėjimai, kurie atsirado stebint žmones.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Vegetarai, veganai, kviečiame jus išsakyti savo nuomonę į skaitytojos pastebėjimus. Norite paprieštarauti, pasidalinti kitokiomis mintimis? Drąsiai rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Mityba“ ir išreikškite savo nuomonę!