Galbūt iki galo nežinau, ką reiškia vidutinio amžiaus krizė, bet dažnai matau pavargusius vyrus, kurie tiesiog diena iš dienos ne gyvena, bet egzistuoja. Gyvenimas nebeteikia tiek džiaugsmo, ir viskas atrodo nyku ir nuobodu. Žinom, apie ką kalbu. Tiesa yra tokia, kad viskas prasideda anksčiau.
Girdėjot kada nors apie ketvirčio amžiaus krizę (jei ką, angliškai tai vadinama „Quarter-life Crisis“)? Tai būsena, kurią išgyvena daugelis paauglių, žengiančių pirmuosius žingsnius į suaugusiųjų pasaulį. Išėjimas iš namų, stresas, pirmas darbas, nepateisinti lūkeščiai, blogai pasirinktos studijos. Nuolatinis nerimas, kad kažką darai ne taip, nuolatinė baimė, kad viskas eina velniop, kad kažkada praeityje padariau neištaisomą klaidą ir kelio atgal jau nebėra.
Užvakar užėjau pas savo klasiokę. Atsisėdau prie stalo ir pradėjau gurkšnoti ką tik užvirintą arbatą. Visiška šeimos idilė. Mergina nuomojasi butą Vilniaus priemiestyje su savo vaikinu. Jis jai neseniai pasipiršo ir dabar jie stovi priešais mane meiliai apsikabinę.
Mintyse paklausiau savęs, ar norėčiau gyventi būtent taip, kaip jie. Ne, tikrai tikrai nenorėčiau. Mano klasė išsibarstė kas sau, o kelios merginos jau spėjo susituokti. Kartais tuos buvusius draugus sutinku, tačiau kiekviena istorija vienoda. Mergina studijuoja, vaikinas dirba ir niekas nežino, kaip bus toliau. Taip gyvena dauguma šeimų. Sulaukia trisdešimties ir viskas vyksta ratuku. Abu dirba, abu svajoja, bet viskas stovi vietoje. Nieko naujo, kiekvieną dieną - ta pati rutina.
Viska galima pakeisti. Kai tau 20-kažkiek metų, tu dar esi visiškai žalias ir pilnas entuziazmo. Priimk visus tau skirtus iššūkius, žinau, kad puikiai supranti, kaip išnaudoti kiekvieną tau skirtą gyvenimo minutę.
Jei visada norėjai išmokti plaukti, nueik ir užsirašyk į artimiausią baseiną. Tiesiog dabar, tiesiog šiandien. Galbūt verčiau norėtum pakeliauti? Jokių problemų, žinau, kad turi bent vieną laisvą savaitgalį per mėnesį. Susirink kuprinę būtiniausių daiktų ir padaryk tai. Vienas.
Turiu vieną paprastą patarimą, kurį naudojau kelerius metus. Kažkada sėkmingai sulieknėjau. Būdamas sporto salėje užsirašydavau, kiek ir kokių pratimų atlikdavau, ir kiekvieną savaitę po truputį didindavau krūvį. Jei per savaitę nubėgdavau 10 kilometrų, tai nusistatydavau tikslą - kitą savaitę prabėgti jau 12 kilometrų. Tas pats galioja ir tau. Užsirašyk viską, ką pasiekei per dieną. Galbūt tai buvo įdomus perskaitytas straipsnis, galbūt išmoktas eilėraštis, o galbūt trumpas krosas. Didink krūvį, didink iššūkius ir gyvenimas nebus nuobodus.
Nors tikriausiai dabar vis tiek sėdėsi „Facebook'e“... Tai bent jau parašyk kam nors ir pasiūlyk išeiti į miestą.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!