Tiek daug straipsnių, filmų, laidų apie meilę ir taip mažai jos pačios gyvenime...! Vis dėlto, dar daugiau yra visokio plauko ekspertų, kurie Tau patars „Kaip užkalbinti nepažįstamą merginą“ arba „Kaip suvilioti patikusį vyrą“... Pokalbių laidos, žurnalų antraštės, knygos perpildytos patarimais ne tik kaip sulieknėti, tapti geidžiamu(-a), bet ir kaip perprasti vyro/moters elgesį, kaip jį, lengvai tariant, greičiau „pamauti ant kabliuko“.
Bėda yra ne kiekyje, bet tų patarimų kokybėje. Net nesusimąstydami tiek vyrai, tiek moterys su didžiausiu malonumu skaito tokio pobūdžio straipsnius, nesąmoningai suskirstydami(-os) visus į standartinius elgsenos modelius, susikurdami(-os) universalią „kabinimo ir priešingos lyties pažinimo techniką“.
Prie ko tai priveda? Prie nuspėjamumo... Viskas tampa nuspėjama, nebeįdomu, nes potencialaus (?) partnerio elgseną jau nuspėji trimis žingsniais i priekį, nes tu lygiai taip pat kaip ir jis domiesi universaliais patarimais.
Patikėkite, aš tokių „patarimų“ esu perskaičiusi begales, net su „Alfa vyru“ teko susidurti akis į akį. Ilgą laiką mane buvo galima surasti bent keliuose pažinčių portaluose, realių pasimatymų taipogi turėjau bent keletą .Visada stebėjausi, kiek daug aplink protingų, ambicingų, stiprių ir išvaizdžių žmonių! Bet vienišų. Visi taip bijo būti vieni, kad dar labiau save pasmerkia vienatvei.
Mano istorija? Taip, esu 24 metų vieniša mergina ir toliau tikinti Meile (agape; DELFI - senovės graikai pavadino šias skirtingas meilės rūšis žodžiais „agape“ ir „eros“. Pirmoji meilė - „agape“- tai meilė, kurios esmė - suteikti žmogui tai, ko jam reikia, ko jis trokšta, ir gauti iš jo tai, ko trokštame mes) ir nenorinti žinoti, kokia „kabinimo fraze“ ar kokia kita manipuliacija mane bandys sužavėti, „pakabinti“.
Ilgą laiką aš ir pati save laikiau santykių, vyrų eksperte, lengvai pažengusia žingsniu toliau nei vaikinas. Sutinku, kad dėl savo ekspertės titulo praleidau ne vieną progą būti laiminga. Bet kokį žingsnį žengiame vedami meilės arba baimės. Baimė ir nežinomybė priverčia abejoti viskuo, net ir pačia meile, o nežinomybė neturi įrodymų ar juolabiau garantijų.
Meilei garantijų ir instrukcijų nereikia, ji nėra šaldytuvas, ji – ilgas kelias. Nustokime bijoti ir viskam išradinėti teoremas ir tiesas, tiesiog žiūrėkime, kur tas kelias mus nuves. Dar viena svarbi sąlyga – žaismingumas, tuomet nė viena kelionė neužtruks.
Aš šiandien viešai prisipažįstu, kad toli gražu nesu ekspertė, aš – tik pradedančioji!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Esu gražus, protingas, draugiškas, bet... vienišas“ - ne kartą tenka girdėti tokius žodžius iš žmonių, kuriems, regis, nesiseka tik dėl vieno – jie niekaip neranda kito, su kuriuo galėtų dalintis džiaugsmais, rūpesčiais ir kavos puodeliu.
Teiraujamės Jūsų - ar esate atsidūrę panašioje padėtyje? Jei taip, kaip pavyko rasti antrąją pusę? O gal iki šiol neturite mylimojo ir mylimosios ir vadovaujatės teorija, kodėl nesiseka šį rasti? Nežinote kur bėda? O gal manote, kad antroji pusė – apskritai ne būtinas dalykas gyvenime? Pasidalinkite savo patirtimi su kitais, patarkite ar pasiguoskite – laukiame Jūsų minčių el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Antra pusė“ iki vasario 10 d. Vieno teksto autoriui atiteks specialus DELFI puodelis ir 50 litų „Vero Cafe“ čekis.
Taip pat savo nuomone galite pasidalinti žemiau: