Valstybės diena: Kauno centras iškastas ir nusigavimas iki jo su automobiliu – tikrai sudėtingas.
Taigi, važiavome visuomeniniu transportu, tai yra autobusu, kuris tą dieną tikrai buvo perpildytas norinčių švęsti mieste Mindaugo karūnavimo šventę.
Aš esu vidutinio amžiaus žmogus ir man toli dar iki pensijos. Nors jaunimui aš turbūt jau pensininkas, na, jų toks jau požiūris: jei tau apie 50 metų, tu senas krienas.
Taigi, kai mes įlipome, autobuse dar buvo ir sėdimų vietų. Jose ir įsitaisėme. Kaip ir jaunimas, kuris sėdėjo susijungęs ausines į telefonus, nuleidę galvas, sukišę nosis, užsiėmę savo virtualiu pasauliu.
Periodiškai sustojimuose autobusui besipildant keleiviais, dauguma autobuse tapo ne pagyvenę, bet senyvo amžiaus piliečiai. Jiems esant perpildytam autobusui tikrai buvo sunku stovėti ir laikytis.
Galiu tik pastebėti, kad kai augau aš, nors tikrai nesiilgiu tų sovietinių laikų, kai kas buvo tikrai geriau.
Kas buvo geriau? Tai pagarba vyresniems, kurios, matyt, pas šiuolaikinį jaunimą nebeliko.
Nei vienas iš sėdinčių gal 10-15 jaunuolių nepakilo užleisti vietos senoliams. Aš buvau vienintelis, kuris atsistojo.
Liūdna, jog tai tampa mūsų kasdienybe. Tikiu, jog taip elgiasi ne visi, bet tai, ką mačiau tą dieną, buvo išties liūdna.