Nagi pastatė naujuosius juoduosius konteinerius. Senus sąvartynus išvežė. Nuėjau išmesti šiukšlių – keleto popierių. Atidariau popieriaus-stiklo-metalo konteinerį, žiū – beveik pilnas. O, kaip žmonės rūšiuoja, pagalvoju, įmetu šiukšlę ir grįžtu namo.
Kitą dieną nešu mišrias atliekas. Atidarau konteinerį – pustuštis. Keista, dingteli. Tuomet kišenėje randu kažkokį čežų popierėlį ir atidarau popieriaus-stiklo-metalo konteinerį.
Iš jo tvoksteli baisinga smarvė.
Jis – pilnas užkimštas maišų su krentančiais pri*iktais pampersais, skudurais, kažkokiom žuvies atliekom. Aš net atšoku – ar jau visai žmonėms su galva nebegerai? Jie ką, nemato, kas parašyta, kur ką mesti? Juk paskui žmonėms kiek papildomo darbo bus išrūšiuoti tuos prikakotus pampersus nuo stiklo ir metalo...
Aš pasibaisėjusi, juk ne stotyje gyvename, negi gaila perskaityti ir teisingai išmest? Juk tam ir pastatyta...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!