Aš mažai kalbėsiu apie emocijas dėl visuomenės diskriminacijos. Labiau jaučiuosi išduotas teisinės sistemos, kurioje kiekvieną dieną susiduriame su įvairiais nūdienų klausimais. Žinoma, turiu kažkiek užsiminti ir apie visuomeninę baimę būti pasmerktu: kolegų, draugų, šeimos.
Svarstau, kiek esu reikalingas visuomenei, kai pristatau save kaip mokesčių mokėtoją, studentą, darbą turintį ir savanoriška veikla užsiimantį pilietį, kai galvoju apie ekologiją, skatinu žalias iniciatyvas, mokau visuomenę rūšiuoti atliekas ir šviečiu juos šiomis temomis, juk tokie piliečiai reikalingi tiesa? Tačiau niekaip manęs nepaleidžia mintis, kodėl aplink mane tiek daug melo?
Gyvenu su savo partneriu jau treti metai. Žiūrime į ateitį ir darome konkrečius žingsnius savo svajonėms pildyti taip, kaip tai daro visos poros. Svajojame apie savo namus, kylame karjeroje, po darbo dienos vakarais rašome vienas bakalauro, kitas magistro darbus.
Auginame katę, vakarais žiūrime filmus, o savaitgaliais stengiamės praleisti laiką gryname ore, ar keliaujant po vietos pažintines vietas ir kt. Skaitome knygas, tiesa, aš nepriverčiu savęs skaityti, todėl klausau įgarsintų. Trumpai tariant mūsų asmeninis gyvenimas tikriausia nesiskiria išvis niekuo nuo vyro ir moters gyvenimo.
Kodėl aš pasakoju savo gyvenimo kasdienybę? Nes kažkodėl jums atrodo, kad gėjų pora tai blogis? Bet pasakykite man, kas nenormalaus mūsų gyvenime ?
Gyvename kartu nuomojamame bute, kurį išsinuomojome prieš du metus. Santykiai su buto savininkais – super. Bendraujame tik telefonu, susirašydami kartais pakalbame ir apie svarbius ir nesvarbius dalykus.
Tačiau nuo pat pirmos dienos jie galvoja, kad mes su partneriu esame broliai. Lygiai taip pat atrodė normalu prašant kaimynės pagalbos, prižiūrint mūsų katę iki kol mes su „broliu“ grįšime iš atostogų. Sakykite man, kas normaliau atrodo, du broliai gyvenantys kartu, kartu vaikštantys, važiuojantys atostogų – ar natūraliai suprantama ir priimama vyrų pora?
Juokas iš absurdo. Atrodė normalu kolegoms teigti, kad gyvenu su mergina, tuo pat metu, kai prie kavos pakrypsta pokalbis apie santykius, diskutuoti apie mano santykių sunkumus ir sėkmės pabrėžiant – mums su Indre sekasi taip arba kitaip.
O kiekviename darbo kompanijos vakarėlyje, kuriame dalyvauja ir antros pusės taip pat, vėl su gėda teigti, kad manoji mergina šį kartą vėl negalėjo prisijungti. Reziumė – melas veja melą, o kuo daugiau melo tuo daugiau pykčio .Bet, kuriuo atveju, laiško teksto pradžioje pažadėjau nekalbėti apie emocijas, atsiprašau sunku nepaminėti tokių absurdiškų situacijų.
Nusprendėme su partneriu pirkti savo nekilnojamą turtą, turtą kuriam taupėme, apie kurį svajojome, kurio norėjome. Ieškodami pasiūlymuose, skambiname agentūroms, važiuojame apžiūrėti objektus. Tikriausiai taip, kaip ir visos poros daro.
Tačiau su partneriu diskutuojame ir keliame sau klausimą. O kaip mums jį nusipirkti kartu, juk pirksime kartu iš mūsų abiejų sutaupytų pinigų. Tačiau neturime jokio teisinio pagrindimo, kad tai mūsų abiejų turtas.
Vienas mūsų tampa namo savininku, o kito investuoti pinigai tai lyg praeivio iš gatvės dovana, kurie niekaip teisiškai neįforminti. Bankas manęs klausia, iš kur šitas bankinis pavedimas iš kažkokios sąskaitos, ir kodėl aš tuos pinigus priskiriu prie pradinio įnašo.
Ar tai pasiskolinti pinigai – klausia jie manęs? Bandau aiškintis, kad brolis skolą grąžino, bet pamirštu, kad turiu tik sesę...
Tai va toks tas gyvenimas 21 amžiaus Lietuvoje, iš to melo nei pats nebežinai kiek brolių ir seserų turi.
Prieš trejus metus vis dėlto nusprendžiau pasakyti tėvams, kad esu gėjus ir tas draugas su, kuriuo nuolat leidžiu laiką išties mano partneris. Žinoma, diskusija buvo karšta, bandė mane atvesti į „doros kelią“ net siūlant nupirkti automobilį, neva dėl automobilio mes gėjais tampam.
Bet reziumuojant nuo tos dienos mes ir nebebendraujam. Iš to mums su partneriu ir kilo diskusija apie ligonines. Klausiu aš jo, o jis klausia manęs – o jeigu nutiks kažkas ir mes, t.y. tu arba aš atsidursim ligoninėje? Juk mes negausim vienas apie kitą jokios informacijos.
Už durų galbūt mano partneris didžiulėje nelaimėje, o čia pas mus privatumo politika, nes aš tik draugas/netikras brolis/gatvės praeivis – ir niekam neįdomu, kad tu su juo gyveni jau ilgą laiką kartu ir jis tavo svarbiausias žmogus. Apibendrinant, mūsų įstatymai ir mūsų jauna demokratija.