Bėgo laikas, sutikau rūkančią merginą. Pirmą cigaretę surūkiau su ja priešais prezidentūrą. Tada prezidente buvo Dalia Grybauskaitė. Ji mūsų nematė, nes rūkėm paryčiais. Po tobuliausios dvidešimtmečio Martyno nakties.
Rūkanti mergina manęs nepamiršo. Vis kviesdavo susitikti, kviesdavo į meno renginius. Be rūkymo ji mane išmokė vaikščioti į teatrą, muziejus. Labai greitai iš jos išmokau mąstyti ir mano gyvenimo prasme tapo savaitgalio naktimis, truputi išgėrus, su cigarete rankoje, aiškinti nepažįstamiems apie ką vienas ar kitas gerai skambantis vardas kalba/kalbėjo/norėjo pasakyti.
Vėliau tą rūkančią merginą vedžiau. Man tam prireikė dešimties metų ir per tą laiką aš ją buvau išaugęs. Mūsų santuoka nenusisekė. Aš ją apgaudinėjau su jos geriausia drauge – Vestuvių planuotoja.
Dažno savaitgalio naktį mąstydamas Vilniaus gatvėse vienoje rankoje laikydavau cigaretę, o kita būdavau apsikabinęs nepažįstamą merginą, kuri manęs klausydavosi. Mano buvusi žmona tada būdavo namuose. Vieną dieną ji pradėjo nebesidomėti mano mintimis. Mūsų pokalbiai būdavo apie buitį, finansus, vaikus. Gyvenimo prasme namuose liko vonios kilimėlio spalva ir kodėl manęs dažnai juose nebūna.
Aš tikrai norėjau būti geru vyru, bet tam man reikėjo mąstančios moters. Niekada nenorėjau skirtis, dėl to daug rūkiau, gėriau, įsimylėjau Vestuvių planuotoją.
Išsiskyręs buvau metęs rūkyti, nes pradėjau rašyti instagrame. Vieša išpažintis man davė daug džiaugsmo ir ramybę. Atsirado žmonių – nepažįstamų, blaivių (tikriausiai). Jų man nereikėdavo ieškoti kažkur prie baro.
Tada ir gėriau mažiau. Iš rašymo atsirado daug galvojančių merginų. Man jos nelabai patiko. Aš sau su jomis patikau. Tačiau, Vestuvių planuotojai lygių nebuvo.
Vestuvių planuotoja yra neeilinė mergina. Esu tikras, kad ji liks senmerge ir niekada neturės vaikų. Kas yra labai liūdna, bet taip jau būna su tokiomis moterimis. Praradusi grožį ir pasenusi ji ir toliau liks tobulai žavi.
Aš įsivaizduoju ją pusryčiams geriančią taurę vyno. Nors ji ir dabar pusryčiauja su vynu. Tik vėliau jos metabolizmas nebebus toks greitas ir ji neišsipagirios visą dieną.
Aš ją lankysiu dažnai. Atnešiu jai gero vyno butelį, iš gailesčio pasimylėsiu, jeigu dar sugebėsiu. Ji bus tobuliausia mano gyvenimo moteris, bet mano širdyje bus kita. Kiekvieną kartą nuėjęs pas ją širdyje turėsiu naują vardą.
Ji retkarčiais iš manęs pasijuoks, primins man apie senus vardus, kurią reikėtų pasveikinti su gimtadieniu, o kurios reikia vengti, nes nuo jos man bus ar buvo sunku.
Visai neseniai bandžiau jai pasipiršti. Labai to norėjau ir negalėjau įsivaizduoti nieko kito. Žadėjau pirštis viešbutyje su sūkurine vonia. Turėjau brangų žiedą, lietuvių dizainerių, su gilia mintimi.
Prieš piršdamasis viešbučio kambaryje pridegiau kvepiančių žvakių, kažkokių brangių, reklamuojamų. Nuo jų kvapo mums abiem pasidarė bloga, teko atidaryti langą.
Kambaryje labai atšąlo. Sužadėtuves turėjau trumpam nutraukti. Tačiau su Vestuvių planuotoja visada būna gerai. Mes palindom po antklode pasišildyti ir labai greitai mums šalta nebebuvo.
Piršlyboms buvau pasirašęs ir atmintinai išmokęs tekstą. Jis man buvo labai svarbus, daug kartų perrašytas ir taisytas. Aš į jį buvau sudėjęs daug minčių, kas buvo svarbu mums ir man apie ją.
Buvau gerai viską apgalvojęs. Net maudymosi šortus su kišenėmis žiedui paslėpti nusipirkau. Pirštis turėjau prie sūkurinės vonios, nes mums tai buvo svarbu. Turėjau padaryti daug keistų dalykų, bet mums daug keistų dalykų buvo svarbūs. Nieko nesigailiu.
Žvakių smarvė sugadino mano scenarijų. Visiškai pasimečiau. Per anksti atsiklaupiau ant vieno kelio. Pamiršau ką norėjau daryti priklaupęs, todėl atsiklaupiau ir ant antro. Tai nepadėjo. Ir toliau negalėjau prisiminti kodėl klūpiu.
Vestuvių planuotojai paklausus ką darau aš atsistojau. Ji nusijuokė iš manęs. Aš apsimečiau, kad man bloga ir nuėjau vienas pabūti tualete. Ten man iškrito kelios ašaros, nusiploviau veidą vandeniu ir grįžau pas ją. Pamiršęs, kad žiedas su visa dėžute yra mano kišenėje, įlipau į sūkurinę vonią.
Vestuvių planuotoja pasidarė nerami. Pradėjo elgtis kvailai. O ji niekada nesielgia kvailai. Pradėjo kvatoti. Nervingai taisėsi plaukus. Dievaži, ji net sruogą įsidėjo į burną. Greitai juos pasitaisė už ausies, bet akimirka jau buvo sugadinta. Niekas mums nebesisekė ir mes nuėjom miegoti.
Nė vienas iš mūsų nemiegojo. Youtubą lovoje ji pradėjo žiūrėti pirma. Išlipusi iš lovos, tamsoje, apgraibomis, stengdamasi manęs nežadinti, ji susirado ausines. Aš jos paprašiau ir manųjų. Mes daugiau nekalbėjome. Atsukęs nugarą nuo jos pažiūrėjau filmų seriją apie Marijos Teresės vaikus. Nieko neatsimenu.
Miegojau blogai. Visą naktį troškino arba norėjau į tualetą. Vestuvių planuotoja per miegus labai blaškėsi. Kelis kartus atsitrenkė į mane. Aš ją myliu, bet man toks miegas nepatiko. Ji mane nervino. Bandžiau sugrąžinti jos koją į jos lovos pusę, bet ji tik dar labiau pasislinko prie manęs. Pabandžiau atsigulti į jos pusę, bet ir ten nebuvo vietos. Ji miegojo viduryje lovos ir viskas buvo blogai.
Ryto sulaukiau fotelyje, apsiklojęs chalatu. Man skaudėjo nugarą, buvo nušalę kojų pirštai. Vestuvių planuotojos nuotaika buvo bloga, ji nuo ryto mane apšaukė.
Tada ėjome valgyti pusryčių. Ji vis dar buvo nerami, mums nesisekė bendrauti. Tai mane išgąsdino ir aš ją palikęs nuėjau surūkyti dvi iš eilės cigaretes. Nuo jų man pasidarė dar blogiau.
Grįžęs į mūsų kambarį Vestuvių planuotojos neradau. Tuomet prisiminiau sužadėtuvių žiedą. Jo gražios dėžutės kartonas, mano šlapių maudymosi šortų kišenėje, buvo sugadintas negrįžtamai.
Įvyniojęs į tualetinį popierių išmečiau ją. Mūsų laukė dar viena naktis su sūkurine vonia. Nutariau pasipiršti vėliau. Tada dar gyvenau su ta mintimi ir visas kitas mintis ignoravau.
Visą dieną jaučiausi blogai. Visur vaikščiojau kaip zombis. Mes buvom suplanavę kultūrinių vietų lankymą, valgymą labai rekomenduotame restorane. Muziejuje neklausiau duotos išmanios gidą pakeičiančios kolonėlės ir beveik nežiūrėjau į eksponatus. Labai norėjau susidomėti ekspozicija, bet buvau paskendęs savo mintyse, o ir paroda nebuvo labai įdomi.
Vestuvių planuotojai muziejuje perdėtai patiko. Ji ilgiausiai užsikalbėjo su muziejaus darbuotoja, todėl aš išėjau į lauką jos palaukti ir parūkyti. Belaukdamas paskambinau mamai. Ji mane paguodė dėl neįvykusių sužadėtuvių. Mano mamai nepatinka Vestuvių planuotoja. Ji pradėjo kalbėti apie likimą, kad man visai pirštis nereikia arba palaukti kitos progos kažkur ateityje. Toli, toli.
Aš nenorėjau klausyti mamos. Buvau suplanavęs pasipiršti šį savaitgalį. Facebooke pakeisti santykių statusą. Truputi nervinausi dėl sugadintos žiedo dėžutės, kad vakar nieko neįvyko. Laukdamas kol Vestuvių planuotoja pasikalbės su muziejaus darbuotoja vėl pasikartojau sukurtą specialiai sužadėtuvėms tekstą. Jis ir šiandien skambėjo gerai. Tai man pakėlė nuotaiką, aš nebesijaučiau mieguistas.
Restorane užsisakę valgyti sukišom nosis į telefonus. Teko maisto laukti ilgai, net nuobodu pasidarė. Aš paėmiau jos dešinę ranką ir tvirtai laikydamas pradėjau sakyti pasiruoštą monologą.
Jis nesisekė. Staiga iš mano burnos einantys žodžiai pradėjo rimuoti. Aš pasimečiau. Nebegalėjau atsiminti kurį sakinį jau sakiau. Pradėjau save taisyti, porą sakinių pasakiau vien jaustukais. Visai nukrypau nuo minties. Tada, visiškai praradęs ūpą, kažkokiu cypiančiu balseliu tiesiog išrėkiau „ar tekėsi?“.
Nelaukdamas atsakymo pradėjau per jėgą mauti Vestuvių planuotojai žiedą. Jos pirštai buvo suprakaitavę ir ištinę. Aš tai ignoravau. Tada ji šaukdama ant manęs išsprūdo iš mano rankos ir paslėpė savąją po stalu. Mano situaciją dar labiau pablogino atėjęs padavėjas su mūsų maistu. Mes padėkojom ir jam nuėjus ji toliau šaukė ant manęs.
Vestuvių planuotoja už manęs tekėti nesutiko. Aš apsiverkiau. Valgiau Kijevo kotletą ir verkiau. Ant geriausių savo marškinių užsitėškiau sviesto. Vestuvių planuotoja padėjo man juos nuvalyti, bet dėmė liks visam gyvenimui.
Mes vėl turėjom apie ką kalbėti. Pagaliau ji buvo rami, vėl ta tobula Vestuvių planuotoja, mano meilė, kuri manęs nenori. Po daugelio metų, kada jos grožis nuvys ir ji bus nemylima, ji man prisipažins kodėl nesutiko būti žmona.
Dabar mes tik linksmai leisim vakarą ir lauksime senatvės. Žinoma, mano gyvenimas bus laimingesnis už jos, nes ji šiandien nenorėjo visu likusiu gyvenimu dalintis su manimi.
Aš niekada daugiau gyvenime nevesiu. Žiedą pasiliksiu sau, kaip trofėjų, priminimą. Valgydamas kotletą sugalvojau jį pasikabinti po kaklu ir nešiotis, bet greitai persigalvojau. Mano gyvenimui nereikia priminimo apie nesėkmes.
Man 33 metai ir aš niekada nebūsiu tėvu. Daugiau niekada nebūsiu sutuoktiniu. Prisiekiu sau niekada daugiau nieko neįsimylėti ilgesniam negu 3 savaičių laikotarpiui ir prisiekiu mesti rūkyti. Aš būsiu geras sau. Tik man reikia to nepamiršti ir laiko, kad spėčiau pamiršti Vestuvių planuotoją ir cigaretes.
Viešbučio kambaryje su sūkurine vonia mes sugebėjom pasimylėti. Ji buvo išties šauni, apie nieką nekalbėjom.
Grįžę į Vilnių su Vestuvių planuotoja nebesimatėm. Man tam ir noro nebuvo. Stengiausi apie neįvykusias sužadėtuves negalvoti. Tai sekėsi. Tik liūdna buvo nematyti Vestuvių planuotojos. Aš jos ilgėjausi, vis rasdavau ką jai pasakyti, bet nepasakydavau. Pirmomis dienomis mintis rašiau į sąsiuvinį. Tada dar tikėjausi, kad mums viskas bus gerai. Aš, kaip visada, klydau.
Bėgo dienos. Aš vėl pamilau savo buvusią žmoną. Aišku, ji manęs nemylėjo. Tada vėl pradėjau norėti paguodos iš Vestuvių planuotojos. Vieną dieną aš paskambinau jai kviesdamas susitikti. Ji sutiko. Mes apie viešbutį su sūkurine vonia nekalbėjome. Vestuvių planuotoja mane paguodė dėl buvusios žmonos. Ir vėl man viskas buvo gerai.
Vestuvių planuotoja į mano namus sugrįždavo kiekvieną naktį. Gamino valgį pas mane. Aš valgiau namuose. Po darbo eidavau pas ją, į savo, gal mūsų, namus. Kurį laiką buvo labai gerai. Aš vėl panorau jai pasipiršti.
Šį kartą nusprendžiau anksčiau pasiruoštos kalbos nesakyti. Planavau nieko neplanuoti, tik visada turėti žiedą kišenėje. Stengiausi nekurti galvoje žodžių ar kažkokių scenarijų.
Taip gyvenom ilgai. Aš visą laiką jaudinausi dėl piršlybų. Vis gaudžiau momentą tą padaryti ir vis nusivildavau. Vestuvių planuotoja truputi jautė mano nerimą, bet šį kartą elgėsi ramiau ir protingiau.
Ji pradėjo lankyti keramikos suaugusiems būrelį. Jame ji dalyvaudavo pirmadienį, antradienį, trečiadienį ir ketvirtadienį. Mūsų (mano ir Vestuvių planuotojos) namuose vėl nebebuvo gaminamas maistas.
Pabaigai bandžiau pasiruošti. Jai būnant keramikoje išeidavau į barus. Bandžiau susirasti kitą meilės arba aistros objektą, bet Vestuvių planuotojai nėra lygių, o blogiau nenoriu. Nenoriu net pagalvoti apie kitas.
Vieną šeštadienio rytą Vestuvių planuotoja mane pažadino norėdama pasimylėti. Mes taip niekada nedarydavome, todėl supratau, kad tai ir yra pabaiga. Buvo liūdna, bet su ja visada gaunasi gerai.
Pasimylėję išėjome nusipirkti bandelių, kurias dažnai valgydavome eidami paneriu. Mes šnekėjome mažai. Gal kažką kalbėjom, bet ne apie rimtus dalykus.
Pirmą kartą gyvenime man bandelės nebuvo skanios. Nervindamasis užsidegiau cigaretę. Patraukęs dūmą supratau, kad dar nebaigiau bandelės. Mano burnoje atsirado nemalonus skonis.
Vestuvių planuotoja, žiūrėdama į mano akis, pasakė, kad nebenori gyventi su manimi. Aš nuleidau vieną ašarą, nors galėjo vandenėlis ištekėti ir nuo ilgo nemirksėjimo šaltyje.
Aš išsilaikiau didvyriškai. Nemaldavau jos pasilikti, su viskuo sutikau. Net mažai kalbėti sugebėjau. Aišku, mano keliai linko. Norėjau klauptis ir prašyti jos už manęs tekėti, bet šį kartą žinojau atsakymą.
Grįžę į mūsų namus pradėjome pakuoti Vestuvių planuotojos daiktus. Jų buvo nedaug. Aš jai padovanojau aptirpusios mėsos gabalą iš virtuvės. Žinojau, kad pats jos neišsikepsiu. Prie mėsos pridėjau ir kelis konservus. Dar padovanojau skalbimo, valymo priemonių. Ji jų nenorėjo, bet aš užsispyriau kaip kokia tetulė.
Negaliu paaiškinti savo poelgio. Manau, kad elgiausi padoriai. Žinoma, norėjau sudaužyti visus dūžtančius dalykus, persipjauti venas, gal susimušti su kuo gatvėje. Vietoj to, paskolinau Vestuvių planuotojai savo kelioninį lagaminą, kurį norėčiau atgauti. Išnešiau jos daiktus iš mūsų daugiabučių kvartalo kiemo ir laukiau kartu atvažiuojančio bolto.
Mes surūkėm vieną cigaretę. Vestuvių planuotoja norėjo dar kartą su manimi kažkuo pasidalinti. Aš sutikau. Ir dabar su ja viskuo pasidalinčiau – cigarete, lova, maistu, bet ne širdimi. Nes mano širdis liko tame bolte. Nepamenu kokia buvo mašinos spalva ar markė. Gal ir gerai.
Grįžęs į namus prisiekiau pamiršti Vestuvių planuotoją. Daugiau jai niekada neskambinti ir nesusitikti. Išmečiau ją iš facebooko draugų, užblokavau telefono numerį. Kelias savaites vėl buvau įsimylėjęs savo buvusią žmoną. Mano mintyse nebuvo Vestuvių planuotojai vietos.
Įdomi detalė, Vestuvių planuotoja iš mūsų namų išsikraustė pas mano buvusią žmoną. Prieš beveik metus, mano buvusi žmona iš mūsų namų išsikraustė pas Vestuvių planuotoją. Mano draugas sako, kad aš privalau pamiršti abi. Jis visada būna teisus.
Dabar esu savo namuose, kiekvienas kampas man primena mylimas moteris. Daug geriu, rūkau, mažai miegu. Kiekvieną dieną susitinku su nauja mergina iš tinder. Aš jų net nebučiuoju, nekviečiu į namus. Man nekyla noras.
Pradėjau fantazuoti, kad kalbuosi su Vestuvių planuotoja. Pasakoju jai savo nuotykius. Ji juokiasi kartu iš mano kvailų pasimatymų ir mano kvailų pasirinkimų. Kartais ji man pataria. Kartais išbara. Mes šnekučiuojamės jos virtuvėje. Naujame bute, kuriame gyvena ir mano buvusi žmona, aš nesu buvęs.
Sužadėtuvių žiedas yra mano įrankių dėžės dugne. Retai ją naudoju. O naudodamas naudoju tik kas yra padėta viršuje. Gal visai pamiršiu ką dugne laikau?
Planavau žiedą išmesti. Kur nors gamtoje, į Nerį arba nusiraminimui nuvažiuoti iki Baltijos jūros. Vėliau planavau laikyti kojinių stalčiuje ar vonioje. Planavau ir namų vaistinėlėje laikyti, bet savęs išsigandau. Galėjau išmesti į šiukšlių dėžę, bet man jis per daug svarbus.