Akivaizdu, kad mes labiau sugadiname žmones su tokia auklėjimo kultūra, kuri, beje, atėjo iš sovietmečio. Juk sutikime, kad Vakarų europiečiai savo vaikus auklėja kitaip nei mes.
2004 metais išvykau į Angliją. Susiradau anglę draugę ir pragyvenau su ja 5-erius metus. Tie metai apvertė mano supratimą apie anglus kardinaliai. Eidavome į svečius pas kitus anglus ir priimdavome juos savo namuose. Gyvenau ir stebėjau jų elgesį. Ką pastebėjau ir kas krito į akis, kad anglai yra ypatingai tolerantiški vieni kitų atžvilgiu, anglai vyrai yra pavydėtinai pasitikintys savimi, o anglės pasitikinčios jais ir visa tai būtinai bus perduota ir savo vaikams. O anglės be galo atsidavusios savo vaikams. Trykšta begaline meile jiems. Ant kiekvieno kampo vis kartoja „Good girl“ arba „Good boy“. Viso šito aš nuo mažens Lietuvoje negavau ir dabar pradedu suprasti to svarbą.
Tie pasakymai „Good girl“ arba „Good boy“ yra labai svarbūs besivystančiam mažam žmogui. Jis taip yra užgrūdinamas pasitikėti savimi, savo jėgomis, kurių jam prireiks ateityje sunkiais momentais. Mes važinėjame po Europos šalis jau 15 metų. Nemažai mūsų tautiečių ir šeimas yra sukūrę su anglais, norvegais, airiais ir t. t. Būtų neblogai, jei lietuvės ir lietuviai, kurie yra sukūrę šeimas su kitų ES šalių piliečiais, jog jie pasidalintu savo istorijomis apie vaikų auklėjimo patirtis, pastebėjimus, tradicijas, ypatumus, tabu ir t. t.
Tik dalindamiesi savo patirtimis mes suprasime ką mes darome blogai, auklėdami savo atžalas.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite išsakyti savo nuomonę? Rašykite el. p. pilieciai@delfi. lt arba spauskite apačioje.