Pirmiausia, kad mes turime, žinome ir neketiname užmiršti, koks yra mūsų tautinis muzikos ir šokio paveldas; kad jį galima pateikti naujai ir įdomiai, kad mes jį puoselėjame, jame gyvename ir tai nėra dirbtinis, primestas ar pasiskolintas dalykas; kad tai ugdo jaunų žmonių tautinę savimonę ir leidžia pajusti savo identitetą, skatina pasididžiavimą šalimi ir jos žmonėmis; pagaliau tai, plačiąja prasme, buvo projektas, parodęs koks įvairus smagus ir prasmingas gali būti jauno žmogaus laisvalaikis.
Projekte dalyvavo ne tik aukštųjų mokyklų kolektyvai, tad net ir tie, kurie joms neatstovavo, parodė, kad jaunas žmogus, dalyvaujantis panašioje veikoje, yra ugdomas visokeriopai – lavėja jo socialiniai įgūdžiai, bendrystės, pagarbos vienas kitam, pagalbos jausmas, be to, kolektyvų vadovai – tai ne tik choreografai, bet ir pedagogai, perteikiantys savo patirtį ir bendražmogiškas vertybes per tautinio meno puoselėjimą.
O kolektyvai, atstovavę aukštąsias mokyklas, jų nariai, dabartiniai studentai, kaip labai tiksliai pasakė Latvijos kolektyvo „Dailrade“ vadovė Iveta Pētersone-Lazdāne, yra mūsų ateities viešuomenės žiedas, būsimieji profesionalai ir intelektualai, tai ant jų stovės mūsų valstybės.
Ar tai nėra pakankamos priežastys rengti tokius projektus ir juos rodyti, net jei reitingai yra ne patys aukščiausi? Ar tai nėra viena iš svarbiausių televizijos misijų – ne tik pataikauti susiformavusiai paklausai, bet ir formuoti pačią paklausą, ugdyti ir lavinti žiūrovą? Ar TV3 televizija, nutraukdama vos beįsibėgėjantį projektą, neprarado puikios progos pasakyti, kas mums yra ir turi būti svarbu?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalyti savo mintimis? Galbūt turite visai kitokią nuomonę? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: