Grigiškių mokiniai apie patriotizmą mokėsi kartu su latviais ir islandais

Patriotizmas – reiškinys, kai gerbiama, ginama ir mylima (kartais net aukštinama sava šalis, regionas, tauta, kalba, kultūra ). Į klausimą, ar ši sąvoka vis dar aktuali XXI amžiaus žmonėms, Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos bendruomenės nariai bandė atsakyti drauge su svečiais iš Latvijos (Livani vidusskola 1) ir Islandijos (Hagaskóli).

Prasidėjo viskas ne rudeniškai gražią rugsėjo 28- ąją, 2015 m. Tą dieną į Grigiškių „Šviesos“ gimnaziją atvyko Nordplus Junior projekto „Ką reiškia būti patriotu XXI amžiuje?“ dalyviai, kuriuos maloniai pasitiko gimnazijos direktorius Jonas Komičius, projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Gražina Ozarovskytė, mokytojai ir mokiniai. Svečiai čia viešėjo visą savaitę. Jie ne tik dalyvavo gimnazijos veikloje (sprendė kryžiažodžius, rengė pristatymus, pynė draugystės apyrankes, dalyvavo sporto varžybose bei tvarkymosi akcijoje „Sutvarkykime Grigiškių apylinkes“, pasirodė Europos kalbų koncerte „Labas. Kaip sekasi?“), bei aplankė ir įdomių Lietuvos vietovių (Trakų pilį, kukurūzų labirintą, Vilniaus valdovų rūmus, Gedimino pilį, Lajų taką, Arklių muziejų), dalyvavo edukacinėje pamokėlėje „Duonelė kasdieninė“ Aukštaitijoje.

Antrasis susitikimas vyko Hagaskoli (Reikjavikas, Islandija) mokykloje gruodžio 6-13 dienomis, 2015 m. Tuomet jau dvylika gimnazistų ir dvi mokytojos iš Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos ir dvylika mokinių bei dvi mokytojos iš Latvijos „Livanu 1. vidusskola“ pasileido į intriguojančią kelionę, kurios tikslas buvo pažinti ir pajusti islandiško gyvenimo ypatumus iš arti... Visą savaitę drauge gerai leidome laiką mokykloje, susipažinome ir susiradome dar daugiau draugų, sprendėme kryžiažodžius, sportavome, klausėmės paskaitos apie Islandijos Kalėdų senelius – Yule Lads (pasirodo, jų yra net 13), dalyvavome mokyklos šokiuose, praleidome visą naktį mokykloje be miego šokdami, dainuodami, sportuodami ir t.t.

Vieną dieną skyrėme Islandijos istorijai ir kilmei, tad apsilankėme Reikjaviko nacionaliniame muziejuje. Nors architektūros stebuklų ir neišvydome, šis miestas savaip užbūrė kiekvieną, ypač, kai apžvelgėme jį iš viršaus – nuo Hallgrimskirkja bažnyčios bokšto.

Islandijos gamta taip pat pakerėjo mus visus. Visi iki vieno džiaugėmės galimybe pamatyti išsiveržiančius geizerius, įspūdingai apledėjusį Gulfoss krioklį, o svarbiausia – išbandėme Žydrosios lagūnos termo baseinų sveikatinimo procedūras.

Tačiau tai, kas turi pradžią, turi ir pabaigą. Taigi, po septynių dienų viešėjimo teko vėl krautis lagaminus, tik šį kartą su ašaromis akyse. Bet labai nenusiminėme, nes mūsų laukė dar vienas susitikimas Latvijoje 2016 m. balandžio 17-23 d.

Pavasaris atšuoliavo labai greitai – su šypsenomis akyse mokiniai ir mokytojai iš Islanddijos ir Lietuvos vyko aplankyti projekto draugų į „Livani 1.vidusskola“ Latvijoje. Kiekviena diena, praleista kartu, vis dar sukelia didelį džiaugsmą, bet kartu ir liūdesį, nes tai buvo paskutinis susitikimas.

Pirmiausia buvome smagiai nustebinti mokinių tautiškumo puoselėjimu per liaudies šokį ir dainas. Taip pat visi kartu paminėjome Europos solidarumo dieną, dirbdami grupėse ir bandydami atspėti Europos šalių pavadinimus ir valgius, dainą ir atlikėją, kalbą ir t.t. Labai džaigiamės, kai gavome galimybę susipažinti su Livani istorija, kultūra. XX amžiuje šis miestas buvo labai įžymus savo stiklo dirbiniais, tad mes bandėme sugrįžti į tuos laikus ir pasigaminti suvenyrus iš stiklo. Taip pat daug sportavome, vyko tinklinio ir florbolo varžybos – laimėjo draugystė .

Vieną dieną praleidome gryname ore – Siguldos „Ramkalni“ parke, kur turėjome atlikti įvairias intelektualias bei sportines užduotis, mokėmės dirbti komandoje ir dar labiau pasitikėti vienas kitu. Paskutinę dieną vainikavo nuostabus koncertas, kuriame kiekviena šalis pristatė savo tradicinę dainą ar šokį. Koncertą pabaigė „Livani 1.vidusskola“ koordinatorės Kristinos Balodes padėkos kalba ir sertifikatų dalinimas. O mokiniai savo nuomonę apie projektą turėjo išreikšti parašydami atsakymų į klausimus, ką jiems reiškia būti savo šalies patriotu, ir kokios patirties įgijo šiame „Nordplus Junior“ projekte.

Visi vienareikšmiškai parašė, kad šis projektas – tai viena iš galimybių pažinti naujas kultūras ir papročius, susirasti draugų, pažinti ir pasimokyti naujų kalbų. Taip pat tai yra puiki proga patobulinti anglų kalbos žinias. Jų manymu, dėl tokių projektų mokiniai nugali savo bendravimo baimes ir atsikrato stereotipų, tampa atsakingesni už save, savo artimus, draugus, mokyklą ir, žinoma, šalį. O svarbiausia, kad jie jaučiasi esą savo šalies atspindžiu – patriotu.

Daugiau informacijos rasite: https://whatitmeanstobepatrioticinthe21stcentury.wordpress.com/