Susiklostė tradicija, kad šios pradinių klasių mokytojos auklėtiniai mokykloje stengiasi ne tik raideles ir skaičius pažinti, bet ir šokio žingsnelių išmokti. R. Rudokaitės-Stanišauskienės, kaip šokių vadovės, karjeroje daug respublikinių ir tarptautinių laimėjimų su grupe „XXM“. O dabar sėkmės keliu žengia jos vadovaujama grupė „XXM junior“, kurioje šoka buvę mokytojos auklėtiniai, dabar 6c klasės mokiniai.
Kokių pergalių pasiekė šokėjai? Kaip pavyksta sukurti šokį, suteikiantį džiaugsmo ir žiūrovams, ir patiems šokėjams? Apie tai su mokytoja Rita Rudokaite-Stanišauskiene kalbėjosi mokyklos laikraščio „Laiptai“ žurnalistė ir grupės „XXM junior“ šokėja Ula Lukrecija Matulaitytė.
- Kokie reikšmingiausi grupės „XXM junior“ laimėjimai?
- Šios grupės šokėjai konkursuose dalyvauja nuo pirmos klasės. Iš pradžių mes apsiribojome pasirodymais rajone, tuomet vaikai pelnė pirmą vietą ir žiūrovų simpatijų prizą, nes visada smagu žiūrėti, kaip šoka mažieji.
Antroje klasėje vykome į patį svarbiausią šalyje šiuolaikinių šokių konkursą „Norim kilt“. Tada mano vadovaujami šokėjai pelnė žiūrovų simpatijų prizą. 2013 metų pavasarį vėl dalyvavome konkurse „Norim kilt“ ir mūsų grupė „XXM junior“ jau paauglių amžiaus kategorijoje gavo geriausios debiutuojančios grupės nominaciją. Nors iš tiesų šiame konkurse šokėjai varžėsi jau antrąjį kartą, jiems leido dalyvauti kaip debiutantams, nes šiek tiek keitėsi mūsų grupės pavadinimas bei nariai.
Tų pačių metų gruodį respublikiniame konkurse „Idėjų sąskrydis“ užėmėme pirmąją vietą, grupėje, kurioje šokome, varžėsi 23 šokių kolektyvai. Pernai pavasarį dalyvavome Birštone vykusiame tarptautiniame konkurse „Pavasario fiesta” ir pelnėme aukščiausią apdovanojimą – geriausios choreografijos nominaciją. Šiais metais buvome šokių festivalyje Rygoje. O gegužės viduryje X-ojo vaikų ir jaunimo šokių festivalio-konkurso „Norim kilt 2015" finale rodėme savo šokį „Gal nedirbam?".
- Ar sunku buvo patekti į konkurso „Norim kilt 2015“ finalą?
- Iš mūsų tai pareikalavo daug pastangų ir darbo. Šokis „Gal nedirbam?“ buvo pastatytas gerokai prieš metus, tačiau tik ruošiantis atrankai į finalą pamatėme, kad jau galime jį šokti lengvai, judesiai sinchroniški. Taigi, dirbti reikėjo tikrai daug. Aš, kaip vadovė, visada linkusi iš savęs daug reikalauti, todėl daug reikalauju ir iš kolektyvo. Šiemet kovo mėnesį vykusioje atrankoje į „Norim kilt“ finalą mūsų varžovai buvo labai stiprūs, visi kolektyvai man pasirodė verti finalo, todėl laimėjimo džiaugsmas dar didesnis.
- Papasakokite, kaip gimsta šokis.
- Pirmiausia aš turiu turėti aiškią idėją, be jos tiesiog negaliu kurti. Judesių žinau labai daug, taigi paprastą šokį, kuriame tik judesių kratinys, galiu pastatyti per keletą repeticijų. Tačiau norisi būti kuo originalesniems, todėl pirmiausia aš turiu sugalvoti idėją. Šokių grupė „XXM junior“ konkursuose dalyvauja šou kategorijoje.
Šokant šioje kategorijoje svarbu vaizdas, sudominti žiūrovą apranga, kokiais nors specialiais efektais. Šokyje turi būti tema, kad žiūrovas suprastų, ką šokėjai nori pasakyti. Savo šokiams stengiuosi neimti hitų, tos muzikos, kurią kasdien girdime per radijo stotis.
Pasirinkus hitą, labai krinta šokio vertė. Žiūrovas, išgirdęs žinomą muziką, reaguoja į ją ir nebemato šokio, girdi tik muziką, kuri jam patinka. Pasirinkti hitą – tai pigus triukas patikti žiūrovui. Šokio pastatymas pirmiausia kūrybinis procesas. Pasirodymas trunka maždaug tris minutes, bet reikia žinoti, ką kiekvieną sekundę veiks šokėjas, kokį judesį jis darys. Kiekvieno šokėjo judesius reikia suvienodinti, pasiekti, kad jie būtų identiški. Todėl tą patį judesį reikia kartoti daug daug kartų. Gerą šokį sukurti yra didelis darbas, nors galbūt iš šono atrodo, kas čia yra – subėgi ir pašoki.
- Kaip vertinate savo šokėjus?
- Pirmiausia jie yra mąstantys, man patinka dirbti su mąstančiais, motyvuotais vaikais. Mūsų repeticijose yra gana griežta tvarka, iš šokėjų reikalauju pakankamai daug. Tačiau visi mano šokėjai yra siekiantys tikslo, nenusimena, jeigu ir pasakomas griežtesnis žodis.
- Kaip Jūs suburiate vaikus į draugišką kolektyvą?
- Kadangi aš esu pradinių klasių mokytoja, vaikai, kurie ateina pas mane mokytis, turi galimybę ir šokti. Dar vadovauju ir mūsų mokyklos antrokų, savo mokinių, kolektyvui „Artišokas“.
- Ačiū už interviu.
Be vadovės, apie džiaugsmą šokti, ryžtą treniruotis, pergalių skonį žurnalistei ir šokėjai Ulai Lukrecijai Matulaitytei pasakojo jos draugai – gupės „XXM junior“ nariai.
Benas: Nesitikėjome, kad pateksime į konkurso „Norim kilt 2015“ finalą. Buvo sunku, reikėjo daug repetuoti. Atrankoje konkurencija buvo tikrai didelė – kiekvienas šokis atrodė vis geresnis už buvusį. Tačiau mes tvirtai tikėjome, kad mūsų šokis ne prastesnis. Kad būtum geras šokėjas reikia daug ryžto, užsispyrimo, taip pat mokėti bendrauti. Kaip pradėjau lankyti šokius? Pirmoje klasėje po pamokų aš eidavau anksti namo, o dalis mano bendraklasių ne – jie eidavo į šokius. Taigi nenorėdamas anksti grįžti namo užsimaniau ir aš šokti. Šokiai man reiškia daug, nes jų dėka subūriau savo draugų ratą ir, be abejo, man tai labai įdomu.
Rugilė: Geram šokėjui pirmiausia reikalinga ištvermė, galbūt kantrybė ir tikrai greitas mąstymas, dar gera atmintis. Šoku nuo pat darželio laikų, o atėjusi į mokyklą supratau, kad šokiai tikrai man skirti. Tai yra mano mėgstamiausias užsiėmimas, kuris padeda susipažinti su žmonėmis, daug pamatyti. Pamatau kitų šokio grupių kūrybą, surandu naujų idėjų. Patinka visi mūsų grupės šokiai, bet mano mėgstamiausias yra „Pavasaris veikia“ todėl, kad aš atlieku pagrindinį vaidmenį ir galiu įsijausti į šokį. Man šokių grupė „XXM junior“ – tai žmonės, su kuriais praleidžiu daugiausia laiko. Jie yra labai nuoširdūs, visada padeda nelaimėje, visada palaiko. Vadovė taip pat labai nuoširdus žmogus, kuris veda mus į priekį ir padrąsina.
Justė: Pirmoje klasėje mes sužinojome, kad mūsų mokytoja Rita ne tik pradinių klasių, bet ir šokių mokytoja. Taigi ji mums pasiūlė lankyti šokių repeticijas. Kolektyvo „XXM junior“ nariai labai draugiški, manau, esame vieninga komanda, o mūsų vadovė daug nusimano apie šokius, todėl mes ja pasitikime šimtu procentų. Geras šokėjas turi mokėti bendrauti, palaikyti savo kolektyvo narius. Taip pat mokėti nenusivilti, kai nelaimi pirmos vietos.
Titas: Atrankoje į konkurso „Norim kilti 2015" finalą konkurencija buvo tikrai didelė, šokiai labai įdomūs, sunkūs techniškai. Visi mūsų varžovai, manau, parodė tai, ką sugeba geriausiai. Kad būtum geras šokėjas, reikia užsispyrimo, tvirto charakterio, gero fizinio pasirengimo, taip pat būti draugiškam. Šokiai mano gyvenime užima pirmą vietą – man šokis yra gyvenimas. Nes aš galiu atiduoti visą save, galiu improvizuoti, galiu įsivaizduoti, ką noriu, galiu būti savimi, galiu būti laisvas.
Interviu ėmė Kėdainių Juozo Paukštelio pagrindinės mokyklos laikraščio „Laiptai“ žurnalistė Ula Lukrecija Matulaitytė, spaudai parengė jaunųjų žurnalistų vadovė Jolita Mickienė