Mokytojai tvirtina, kad klaidos vadovėliuose yra neišvengiamos, kartais jos vaikams net padeda geriau įsisavinti tam tikrą informaciją. Psichologai pataria nepersistengti ir nekelti vaikams streso dėl to, kad jie nesuprato užduoties – klysta visi, bet svarbu tai, ko galima išmokti.
Klaidas pastebi atidūs mokiniai
Dažniausiai pasitaikančios klaidos – tai neteisingi uždavinių atsakymai, pastebi Kauno jėzuitų gimnazijos pedagogė Rigonda Skorulskienė, Žinių ekonomikos forumo apdovanota kaip inovatyviausia fizikos mokytoja. Pasak jos, gebėjimas surasti klaidas rodo mokinių akylumą ir aktyvų dalyvavimą pamokose. Mokytoja pastebi, kad suradę klaidą mokiniai jaučia pasididžiavimą savimi ir savo žiniomis, o tai motyvuoja juos dar labiau stengtis ir mokytis.
„Vyresniems mokiniams, kurie pasitiki savo žiniomis, smagu rasti klaidų, nesvarbu, jos būtų mokytojo ar vadovėlio autoriaus. Jie jau turi susiformavusią nuomonę, bet kartu yra sąmoningi ir suvokia, kad klaidų pasitaiko visur. Jų galima rasti ir Kembridžo ar kitų prestižinių universitetų vadovėliuose, nors prie jų kūrimo prisideda kur kas gausesnės žmonių grupės. Tiesa, pastebiu, kad šiuolaikiniai mokiniai kartais pernelyg smulkmeniškai kimba prie užduočių formuluočių ir ieško klaidų ten, kur jų nėra“, – pasakoja R. Skorulskienė.
Mokytoja pabrėžia, kad klaidomis labiau piktinasi ne pirmūnai, o mokiniai, kuriems mokomasis dalykas nesiseka. Tuomet bandoma savo nesėkmę suversti klaidai, užduoties formuluotei arba, jų nuomone, blogai parašytam vadovėliui.
Didžiausi teisėjai – tėveliai
Klaidų medžioklė ir diskusijos iš mokyklos suolų persikėlė į „Facebook“ ir kitus socialinius tinklus. Čia išryškėjo nauja pasipiktinusių žmonių grupė – tai jaunesnių mokinių tėvai, reiškiantys nepasitenkinimą nestandartinėmis, jų vaikystės laikais nematytomis užduotimis, ypač jei patys nepajėgia jų atlikti.
Tėvams kyla klausimas – ką gi daryti? Abejojantiems užduoties turiniu, esme ar sprendimo būdu, R. Skorulskienė pataria neapsiriboti vienu informacijos šaltiniu. Šiandien pamokose mokytojai dažnai naudoja ne vieną, o keletą vadovėlių, pratybų ir kitų pagalbinių mokymo priemonių. Atsižvelgiant į bendrąsias ugdymo programas, skirtingi dalykai integruojami tarpusavyje, o kiekvienas uždavinys yra susijęs su vadovėlyje, užduočių sąsiuvinyje ir kitoje medžiagoje plėtojama tema.
„Jeigu užduotis yra neaiški arba dviprasmiška, rekomenduoju sprendime užrašyti prielaidas, kurių laikantis atliksite užduotį. Pavyzdžiui, „manysiu, kad kūnas laisvai krinta“. Jeigu nesutampa atsakymas, pagalvokite logiškai, kuris iš atsakymų yra teisingesnis. O svarbiausia – į viską žiūrėkite kūrybiškai, pasitikėkite savimi ir mąstykite kritiškai“, – pataria Kauno jėzuitų gimnazijos mokytoja.
Klaidų neišvengiama visose šalyse
Ne tik lietuviškuose vadovėliuose pasitaiko įvairių korektūros ar sakinio darybos klaidų. Pasak ne pelno siekiančios Europos mokomosios literatūros leidėjų grupės vadovės Helgos Holtkamp, šiais laikais visų Europos šalių vadovėliuose klaidų randama dažniau nei prieš dvidešimt ar trisdešimt metų. Taip yra todėl, kad praeityje knygų rengimas buvo lėtas ir ilgas procesas, reikalaujantis daug rankinio, atidaus, kruopštaus žmonių, dirbančių prie vadovėlių rengimo. Pradedant nuo autoriaus, baigiant spaustuvės darbuotojais.
H. Holtkamp pabrėžia, kad kartais pasitaikančios nedidelės klaidos yra mažesnė blogybė už pasenusį turinį vadovėliuose, tad orientuotis reikėtų ne į pavienių klaidų paieškas, o stengtis atnaujinti vadovėlius ir mokymosi priemones, kuriose turinys jau pritaikytas besimokančiajai kartai.
Pasenusių vadovėlių fondai yra didelė problema ir Lietuvos mokyklose. Kasmet Lietuvoje nuperkama vidutiniškai mažiau nei po vieną naują vadovėlį vaikui, todėl net ir pastebėjus bei pataisius knygoje klaidą, pataisytas leidimas iki vaikų keliauja labai ilgai – kartais dešimtmetį ar dar ilgiau. Vis dėlto mokiniai ir mokytojai turėtų žinoti, kad savo pastabas ir klausimus jie gali siųsti leidėjui ir taip prisidėti, kad kitas knygos leidimas būtų dar kokybiškesnis.
Mokinių pastabos itin vertingos
Leidėjai pripažįsta, kad dažniausiai klaidos įsivelia maketuojant tekstą, kai pametamas vienas skaičius ar ne vietoje padedamas kablelis. Matematikoje, fizikoje ar chemijoje tai dažniausiai turi daug didesnę reikšmę nei humanitariniuose moksluose.
Leidyklos „Šviesa“ leidybos vadovė Daiva Bartninkienė teigia, kad klaidų visais laikais pasitaikydavo tiek mokymui skirtose, tiek grožinėse knygose, nors jas visas kruopščiai kelis kartus tikrina, taiso ir kalbos, ir mokomojo dalyko redaktoriai, recenzentai bei patys autoriai. Visi vadovėliai dar turi gauti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos bei Ugdymo plėtotės centro (UPC) paskiriamų vertintojų teigiamą išvadą, jog vadovėlis atitinka keliamus reikalavimus. Nuo praėjusių metų mažiausiai trys UPC ekspertai išsako savo pastabas ir siūlymus, pagal kuriuos kiekvienas vadovėlis taisomas ir koreguojamas, kad atitiktų valstybės keliamus reikalavimus ir galėtų keliauti į mokyklas ir padėtų mūsų vaikams mokytis.
„Pasitaiko, kad atnaujinant vadovėlio užduotis yra paliekami senieji atsakymai arba keičiant tekstą išlieka tas pats asociatyvus paveiksliukas. Prieš spausdinant vadovėlį jį peržiūri ne vienas ir ne du žmonės, tačiau ten, kur dirba žmonės, visuomet pasitaiko žmogiškų klaidų“, – teigia D. Bartninkienė ir užtikrina, kad leidėjai visuomet atsižvelgia į pastebėtas klaidas ir taiso jas kitame leidime.
Pasak leidybos vadovės, šiandien mokiniai ir mokytojai nebėra pasyvūs informacijos priėmėjai. Vadovėlių užduotys yra daug kūrybiškesnės, skatina kritinį mąstymą ir atidumą, todėl, jei vaikai pirmieji pastebi klaidą, vadinasi, jie seka pamokos informaciją ir nepriima jos aklai. D. Bartninkienės nuomone, pastebėtos klaidos kartais klasėje kelia svarbias diskusijas, todėl išauga vaikų susidomėjimas, o nagrinėjama tema yra geriau įsimenama. Yra net specialus uždavinių tipas, skatinantis rasti sąlygoje įveltą klaidą, kad atsakymas būtų teisingas.
Klaidos neturi kelti streso
Klaida užduotyje sukėlė vaikui stresą – tokie tėvų atsiliepimai kelia nerimą psichologams, tačiau svarbiausia ne pačios klaidos. Vaikų ir paauglių psichologė Asta Blandė, knygos „Vaikas pokyčių kelyje“ autorė, atkreipia dėmesį, kad besimokančiam vaikui reikia kurti saugią aplinką, kad situacija, kai jis nesuprato užduoties, jam nekeltų streso ir baimės jausmo. O jeigu moksleivis pats leidinyje suranda klaidą, jis turėtų jausti pasididžiavimą ir pasitikėjimą savo žiniomis – už tai galima jį tik pagirti.
„Jei vaikas iki mokyklos gyveno pasaulyje, kuriame jo tėvai, seneliai, darželio auklėtojai neklydo, kur knygose visi žodžiai buvo parašyti teisingai ir jį supo ideali aplinka, tai vadovėlyje rasta klaida yra pirmas žingsnis susipažinti su realiu pasauliu. Jame suaugusieji kartais klysta arba nežino atsakymo, diskutuoja su vaiku, kada jis patiria malonius, o kada – nemalonius jausmus. Šiame pasaulyje vaikas mokosi įveikti sunkumus, nes su jais vėliau ar anksčiau susidurs“, – teigia A. Blandė.
Psichologė ragina neskubėti nusivilti ir labiau pasitikėti vaikais, skatinti juos kritiškai mąstyti ir namų darbus atlikti savarankiškai.
„Tikiu, kad matydami tėvų, mokytojų ar vadovėlių autorių klaidas, vaikai gali jas ištaisyti patys, pasiūlyti teisingą variantą ir jaustis stiprūs, o ne sužlugdyti. Tikiu vaikais. O suaugusiesiems noriu palinkėti išminties – vaikai tarsi veidrodis parodo, kaip mes patys reaguojame į mažesnes ar didesnes nesėkmes“, – teigia psichologė.